 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Klubas > Pažintys > Anketa nr.: 6898
Nuotraukos (10)
Nuotrauka 1
Nuotrauka 2
Nuotrauka 3
Nuotrauka 4
Nuotrauka 5
Nuotrauka 6
Nuotrauka 7
Nuotrauka 8
Nuotrauka 9
Nuotrauka 10
Patiko nuotrauka?
Trumpai apie mane
Klubo nario vardas
linuzele Lytis
Moteriška
Gimimo data
1990 metais 12 mėn. 28 d.
Zodiako ženklas
Miestas
Kaunas
El. pašto adresas
Šalis
Lithuania
Mano dienoraštis
Mano pasisakymai diskusijose
Užregistruota
2005-06-21
Paskutinis papildymas
2007-12-21
Paskutinis prisijungimas
2008-04-23 10:59 Lietuvos laiku
Šiandienos bioritmai
Fizinis:
Intelektualumo:
Emocinis:
Dvasingumo:
Estetikos:
Supratimas:
Intuicijos:
Anketos numeris
Draugų skiltis - "Pasakyk man, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu"
Plačiau apie mane
Vardas
Lina
Šeimyninė padėtis
Netekėjusi
Mano seksualinė orientacija
Heteroseksuali
Ūgis
1.75m - 1.79m
Svoris
75kg - 79kg
Kūno sudėjimas
Seksualus
Plaukų spalva
Juodi
Akių spalva
Žalios
Rūkymas
Nerūkau
Alkoholiniai gėrimai
Per šventes
Kalbos
Lietuvių, anglų, ispanų, rusų
Tikiu horoskopais
Šiek tiek
Vaikai
Neturiu
Muzika
Pop, džiazas, country, bliuzas, Šokių muzika, elektronika, folkloras, klasika, rock&roll, sunkusis rokas,metalas, rokas, rap, progressive, hip-hop
Domiuosi
Naktiniai klubai, filmai, kelionės, pažintys, fotografavimas, sportas, automobiliai, karjera, literatūra, internetas, technologijos, menas, maisto gaminimas, mados, gyvūnai, Žvejyba
Išsilavinimas
Vidurinis
Automobilis
Aga..mano automobilis Dviratukas Leopard :DD
Apie mane
..Diena pradedu su sypsena veide,nusisypsau ir senam ir jaunam,moku paskleisti siluma,geri ir meile...o swarbiausia taika,nepatinka kaip zmones vaiksto nukabine nosyte ir suruge,juk gyvenimas mums netam duotas,kad vaiksciotume niurus ir nelaimingi,pati esu komunikabini,randu kalba su kiekvienu zmogeliuku sioja planetoje..esu nepasyvi,linksma ir draugiska,megstu sypsotis zmogui ir jam skleisi geri, bei siluma,is salies i mane paziurejus atrodau nutrugalviska panele,bet sielos viduje yra ir vaikiskumo ir rimtumo,reikia moketi i gyvenima pazvelkti vaiko akimis,nes tada daug lengviau pasidaro ir gyvent ir myleti,ir ..groju ivairiais muzikos instrumentas,begalo megstu dainuoti, piesti ir sokti:))
Mano tikslas cia sutikti daug mielu ,nuosirdziu ir neveidmainisku zmogeliuku kurie praskraidintu mano gyvenima dar lb nei jis yra... Esu neveidmaine,tad nevertinu veidmainiu zmoniu,begu nuo ju tolyn,nes blogis ir ju pagieza gali pereiti i tave,man patinka filosofuoti tai padeda paanalizuoti save ir savo gyvenima.. :)) Beto pamirsau pasakyti,kad bijau likti viena namuose velai nakti..noriu ,kad visada atsirastu rankos kurios mane apkabins ,ir nuramins, jog viskas gerai.Esu : labaj draugiska kiekvienam zmogui, tai pat: nuosirdi, suprantanti, visad isklausanti kaip zmogui to reikia ir patarinti, labai uzsispyrusi ir siekenti tai ko noriu. Labaj esu jautri asmenybe. Aktyvi visuose renginiuose ir netik. atkakli siekenti savo tikslo, atsakinga uz save ir kitus, atvira visiems, darbšti, bet kartais ir tingi :), drąsi, energinga, griežta kaip to reikia, impulsyvi, ištikima, jautri, kantri, kaprizinga, keista, kruopšti, kūrybiška, linksma, maloni, mandagi, meniška, nuoširdi, paprasta, pasiaukojanti, patikima, patikli, pavydi kaip priveda prie tam tikros ribos, poetiška, ryžtinga, sąžininga, svajinga.Zinanti gyvenime savo vieta, ir ko is gyvenimo noriu.
Mazasis Princas
- Laba diena,- tarė jis.
Prieš ji buvo daržas, pilnas žydinčių rožių.
- Laba diena,- tarė rožės.
Mažasis princas pasižiūrėjo į jas. Jos visos buvo panašios į jo gėlę.
- Kas jūs esate?- paklausė jis suglumęs.
- Mes rožės,- atsakė rožės.
- A!- ištarė mažasis princas...
Ir jis pasijuto didžiai nelaimingas. Jo gėlė jam pasakojo, kad esanti viena tokia visame pasaulyje. O štai jų yra penketas tūkstančių, visiškai tokių pat, viename darže!
"Ji labai įširstų,- tarė jis sau, jei gautų tai pamatyti... Baisiai kosėtų ir apsimestų visai mirštanti, kad neapsijuoktų prieš mane. O aš turėčiau dėtis ją slaugąs, nes, norėdama ir mane nužeminti, ji iš tikrųjų mirtų..."
Paskui jis vėl tarė sau: "Maniau, kad esu toks turtingas - turiu vienintelę gėlę, o aš beturįs tik paprastą rožę. Su ja ir tais savo trimis ugnikalniais, kurių vienas galbūt jau amžinai užgesęs, esu ne kažin koks princas..." Ir, atsigulęs į žolę, jis apsiverkė.
Ir, atsigulęs į žolę, jis apsiverkė.
Tada pasirodė lapė.
- Laba diena,- tarė lapė.
- Laba diena,- mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo.
- Aš čia,- pasigirdo balsas,- po obelimi...
- Kas tu tokia?- paklausė mažasis princas.- Tu labai daili...
- Aš esu lapė,- tarė lapė.
- Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas.- Man labai liūdna...
- Aš negaliu su tavim žaisti,- tarė lapė.- Aš neprijaukinta.
- A, atsiprašau,- tarė mažasis princas.
Bet pagalvojęs pridūrė:
- O kas yra "prijaukinti"?
- Tu ne iš čia,- tarė lapė.- Ko tu ieškai?
- Aš ieškau žmonių,- tarė mažasis princas.- Kas yra "prijaukinti"?
- Žmonės,- tarė lapė,- turi šautuvus ir medžioja. Tai gerokai varžo! Be to, jie laiko vištas. Jomis jie ir tesirūpina. Tu ieškai vištų?
- Ne, tarė mažasis princas.- Aš ieškau draugų. Kas yra "prijaukinti"?
- Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti ryšius..."
- Užmegzti ryšius?
- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
- Pradedu suprasti,- tarė mažasis princas.- Yra viena tokia gėlė... Man rodos, kad ji mane prisijaukino...
- Galbūt,- tarė lapė.- Žemėje būna visokiausių dalykų...
- O, tai visai ne Žemėje,- tarė mažasis princas.
Lapė atrodė labai susidomėjusi.
- Kitoje planetoje?
- Taip.
- Ar toje planetoje yra medžiotojų?
- Ne.
- Tai įdomu! O vištų?
- Ne.
- Niekad nebūna viskas kaip reikia,- atsiduso lapė.
Tačiau ji grįžo prie savo minties.
- Mano gyvenimas labai neįvairus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane. Visos vištos tarp savęs panašios, ir visi žmonės tarp savęs panašūs. Taigi man truputi nuobodu. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nušvis lyg saulė. Aš pažinsiu tokį žingsnių garsą, kuris skirsis nuo visų kitų. Kiti žingsniai mane verčia lįsti į žemę. Tavo žingsniai mane išvadins lauk iš urvo kaip muzika. O be to, žiūrėk! Matai, ten - javų laukas? Duonos aš nevalgau. Iš javų man jokios naudos. Javų laukai man nieko neprimena. Ir tai liūdna! Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku, kai tu mane prijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man bus malonu klausytis vėjo šiurenimo javuose...
Lapė nutilo ir, ilgai žiūrėjusi į mažajį princą, tarė:
- Prašau... prisijaukink mane!
- Labai norėčiau,- atsakė mažasis princas,- bet kad neturiu daug laiko. Reikia susirasti draugų ir susipažinti su daug visokių dalykų.
- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!
- O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.
- Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba - nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau...
Mažasis princas rytojau dieną atėjo vėl.
- Geriau būtų buvę ateiti tą pat valandą,- tarė lapė.- Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...
- Kas yra apeigos?
- Tai taip pat jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tokia, kurios dėka viena diena skiriasi nuo kitų dienų, viena valanda - nuo kitų valandų. Štai, pavyzdžiui, mano medžiotojai laikosi apeigų. Ketvirtadieniais jie šoka su kaimo merginomis. Todėl ketvirtadienis man - puiki diena. Nueinu iki pat vynuogyno. Jei medžiotojai šoktų bet kada, dienos būtų panašios viena į kitą, ir aš neturėčiau atostogų.
Taigi mažasis princas prisijaukino lapę. Ir kada atėjo išsiskyrimo valanda, lapė tarė:
- Ak, aš verksiu!..
- Tu pati kalta,- tarė mažasis princas,- aš tau nelinkėjau nieko blogo, bet juk norėjai, kad tave prisijaukinčiau...
- Žinoma, norėjau,- tarė lapė.
- O sakai, verksi!- tarė mažasis princas.
- Žinoma, verksiu,- tarė lapė.
- Tai nieko nelaimėjai!
- Vis tiek laimėjau,- tarė lapė.- Sakiau, dėl javų spalvos...
Ir ji pridūrė:
- Nueik vėl pažiūrėti rožių. Suprasi, kad tavoji yra vienintelė pasaulyje. Paskui grįši su manim atsisveikinti, ir aš tau pasakysiu vieną paslaptį.
Mažasis princas nuėjo vėl pasižiūrėti rožių.
- Jūs visai nepanašios į mano rožę, jūs dar niekas,- tarė jis joms.- Nė vienas jūsų neprisijaukino, ir jūs nė vieno neprisijaukinote. Jūs tokios, kokia buvo mano lapė. Ji buvo lapė kaip ir šimtas tūkstančių kitų. Bet aš su ja susibičiuliavau, ir ji dabar yra vienintelė pasaulyje.
Ir rožės labai susidrovėjo.
- Jūs gražios, bet jūs tuščios,- kalbėjo jis toliau.- Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad panaši į jus. Bet ji viena brangesnė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitvėriau širma. Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus, palikęs du ar tris, kad būtų peteliškių. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.
Ir, sugrįžęs prie lapės, jis tarė:
- Lik sveika...
- Lik sveikas,- tarė lapė.- Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
- Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis,- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko.
- Mano rožė man tokia brangi todėl...- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...
- Aš atsakingas už savo rožę...- pakartojo mažasis princas, stengdamasis geriau įsiminti.
Patiko šis aprašymas?
Mano tikslas cia sutikti daug mielu ,nuosirdziu ir neveidmainisku zmogeliuku kurie praskraidintu mano gyvenima dar lb nei jis yra... Esu neveidmaine,tad nevertinu veidmainiu zmoniu,begu nuo ju tolyn,nes blogis ir ju pagieza gali pereiti i tave,man patinka filosofuoti tai padeda paanalizuoti save ir savo gyvenima.. :)) Beto pamirsau pasakyti,kad bijau likti viena namuose velai nakti..noriu ,kad visada atsirastu rankos kurios mane apkabins ,ir nuramins, jog viskas gerai.Esu : labaj draugiska kiekvienam zmogui, tai pat: nuosirdi, suprantanti, visad isklausanti kaip zmogui to reikia ir patarinti, labai uzsispyrusi ir siekenti tai ko noriu. Labaj esu jautri asmenybe. Aktyvi visuose renginiuose ir netik. atkakli siekenti savo tikslo, atsakinga uz save ir kitus, atvira visiems, darbšti, bet kartais ir tingi :), drąsi, energinga, griežta kaip to reikia, impulsyvi, ištikima, jautri, kantri, kaprizinga, keista, kruopšti, kūrybiška, linksma, maloni, mandagi, meniška, nuoširdi, paprasta, pasiaukojanti, patikima, patikli, pavydi kaip priveda prie tam tikros ribos, poetiška, ryžtinga, sąžininga, svajinga.Zinanti gyvenime savo vieta, ir ko is gyvenimo noriu.
Mazasis Princas
- Laba diena,- tarė jis.
Prieš ji buvo daržas, pilnas žydinčių rožių.
- Laba diena,- tarė rožės.
Mažasis princas pasižiūrėjo į jas. Jos visos buvo panašios į jo gėlę.
- Kas jūs esate?- paklausė jis suglumęs.
- Mes rožės,- atsakė rožės.
- A!- ištarė mažasis princas...
Ir jis pasijuto didžiai nelaimingas. Jo gėlė jam pasakojo, kad esanti viena tokia visame pasaulyje. O štai jų yra penketas tūkstančių, visiškai tokių pat, viename darže!
"Ji labai įširstų,- tarė jis sau, jei gautų tai pamatyti... Baisiai kosėtų ir apsimestų visai mirštanti, kad neapsijuoktų prieš mane. O aš turėčiau dėtis ją slaugąs, nes, norėdama ir mane nužeminti, ji iš tikrųjų mirtų..."
Paskui jis vėl tarė sau: "Maniau, kad esu toks turtingas - turiu vienintelę gėlę, o aš beturįs tik paprastą rožę. Su ja ir tais savo trimis ugnikalniais, kurių vienas galbūt jau amžinai užgesęs, esu ne kažin koks princas..." Ir, atsigulęs į žolę, jis apsiverkė.
Ir, atsigulęs į žolę, jis apsiverkė.
Tada pasirodė lapė.
- Laba diena,- tarė lapė.
- Laba diena,- mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo.
- Aš čia,- pasigirdo balsas,- po obelimi...
- Kas tu tokia?- paklausė mažasis princas.- Tu labai daili...
- Aš esu lapė,- tarė lapė.
- Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas.- Man labai liūdna...
- Aš negaliu su tavim žaisti,- tarė lapė.- Aš neprijaukinta.
- A, atsiprašau,- tarė mažasis princas.
Bet pagalvojęs pridūrė:
- O kas yra "prijaukinti"?
- Tu ne iš čia,- tarė lapė.- Ko tu ieškai?
- Aš ieškau žmonių,- tarė mažasis princas.- Kas yra "prijaukinti"?
- Žmonės,- tarė lapė,- turi šautuvus ir medžioja. Tai gerokai varžo! Be to, jie laiko vištas. Jomis jie ir tesirūpina. Tu ieškai vištų?
- Ne, tarė mažasis princas.- Aš ieškau draugų. Kas yra "prijaukinti"?
- Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti ryšius..."
- Užmegzti ryšius?
- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
- Pradedu suprasti,- tarė mažasis princas.- Yra viena tokia gėlė... Man rodos, kad ji mane prisijaukino...
- Galbūt,- tarė lapė.- Žemėje būna visokiausių dalykų...
- O, tai visai ne Žemėje,- tarė mažasis princas.
Lapė atrodė labai susidomėjusi.
- Kitoje planetoje?
- Taip.
- Ar toje planetoje yra medžiotojų?
- Ne.
- Tai įdomu! O vištų?
- Ne.
- Niekad nebūna viskas kaip reikia,- atsiduso lapė.
Tačiau ji grįžo prie savo minties.
- Mano gyvenimas labai neįvairus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane. Visos vištos tarp savęs panašios, ir visi žmonės tarp savęs panašūs. Taigi man truputi nuobodu. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nušvis lyg saulė. Aš pažinsiu tokį žingsnių garsą, kuris skirsis nuo visų kitų. Kiti žingsniai mane verčia lįsti į žemę. Tavo žingsniai mane išvadins lauk iš urvo kaip muzika. O be to, žiūrėk! Matai, ten - javų laukas? Duonos aš nevalgau. Iš javų man jokios naudos. Javų laukai man nieko neprimena. Ir tai liūdna! Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku, kai tu mane prijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man bus malonu klausytis vėjo šiurenimo javuose...
Lapė nutilo ir, ilgai žiūrėjusi į mažajį princą, tarė:
- Prašau... prisijaukink mane!
- Labai norėčiau,- atsakė mažasis princas,- bet kad neturiu daug laiko. Reikia susirasti draugų ir susipažinti su daug visokių dalykų.
- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!
- O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.
- Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba - nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau...
Mažasis princas rytojau dieną atėjo vėl.
- Geriau būtų buvę ateiti tą pat valandą,- tarė lapė.- Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...
- Kas yra apeigos?
- Tai taip pat jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tokia, kurios dėka viena diena skiriasi nuo kitų dienų, viena valanda - nuo kitų valandų. Štai, pavyzdžiui, mano medžiotojai laikosi apeigų. Ketvirtadieniais jie šoka su kaimo merginomis. Todėl ketvirtadienis man - puiki diena. Nueinu iki pat vynuogyno. Jei medžiotojai šoktų bet kada, dienos būtų panašios viena į kitą, ir aš neturėčiau atostogų.
Taigi mažasis princas prisijaukino lapę. Ir kada atėjo išsiskyrimo valanda, lapė tarė:
- Ak, aš verksiu!..
- Tu pati kalta,- tarė mažasis princas,- aš tau nelinkėjau nieko blogo, bet juk norėjai, kad tave prisijaukinčiau...
- Žinoma, norėjau,- tarė lapė.
- O sakai, verksi!- tarė mažasis princas.
- Žinoma, verksiu,- tarė lapė.
- Tai nieko nelaimėjai!
- Vis tiek laimėjau,- tarė lapė.- Sakiau, dėl javų spalvos...
Ir ji pridūrė:
- Nueik vėl pažiūrėti rožių. Suprasi, kad tavoji yra vienintelė pasaulyje. Paskui grįši su manim atsisveikinti, ir aš tau pasakysiu vieną paslaptį.
Mažasis princas nuėjo vėl pasižiūrėti rožių.
- Jūs visai nepanašios į mano rožę, jūs dar niekas,- tarė jis joms.- Nė vienas jūsų neprisijaukino, ir jūs nė vieno neprisijaukinote. Jūs tokios, kokia buvo mano lapė. Ji buvo lapė kaip ir šimtas tūkstančių kitų. Bet aš su ja susibičiuliavau, ir ji dabar yra vienintelė pasaulyje.
Ir rožės labai susidrovėjo.
- Jūs gražios, bet jūs tuščios,- kalbėjo jis toliau.- Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad panaši į jus. Bet ji viena brangesnė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitvėriau širma. Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus, palikęs du ar tris, kad būtų peteliškių. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.
Ir, sugrįžęs prie lapės, jis tarė:
- Lik sveika...
- Lik sveikas,- tarė lapė.- Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
- Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis,- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko.
- Mano rožė man tokia brangi todėl...- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...
- Aš atsakingas už savo rožę...- pakartojo mažasis princas, stengdamasis geriau įsiminti.
Patiko šis aprašymas?
Apie tai, ko aš ieškau
Noriu susipažinti
Su merginomis, moterimis, su vaikinais, vyrais
Pažinties tikslas
Tiesiog naujos pažintys, susirašinėjimas, susirašinejimas oro paštu, laisvalaikio leidimas, draugystė, greitas pasimatymas, pramogos, kita
Ieškau
Noriu susipazinti su tokiais zmonemis,kurie priims mane tokia kokia esu,niekada neatsisakys padeti,ar pabuti salia,kada to man labai reikes..kurie nebijos prieiti ir apkabinti,pabuciuoti,kurie tikes manim..Juk viskas prasideda nuo pasitikejimo vienas kito...
Patiko šis aprašymas.
Patiko šis aprašymas.
Įvertinimai/statistika
Anketa skaitė
6822 unikal.lankytojų(-ai).
Išsiųsta laiškų
1105
Gauta laiškų
1229
Pasisakė diskusijose
421 kart.
Statusas:
extra diskutuotoja
Meniu
MerginosVaikinai
Mūsų geidžiamiausi
Smagios nuotraukos
Sveikinimai
Diskusijos
Čatas
Klubiečių susitikimai
Horoskopai
Bioritmai
Testai !!!
Žaidimas
Verta aplankyti
Tango VilniusReferatai
e-Vaistinė
Nemokami skelbimai
NFS Tuning
Atvirukai