Niekaip nesuprantu.....kodel pas mane viskas ir visada taip sudetinga......dairausi aplinkui, stebiu moteris, vyrus.....matau ju elgesi......ju nuopolius ir pakilimus, ju stipriasiais ir silpnasiais savybes, ju begalini geruma ir nesuvokima ziauruma......atrodo, kad esu nei geresne, nei blogesne uz visus kitus.....gal net esu tylesne,maziau issisokanti, bailesne ir kantresne.....elgiuosi ne blogiau uz kitus.....taciau nukenciu paprastai labiau....daugelis dalyku, kas kitiems naturalu, savaime suprantama ir pateisinama, man sukelia toookias vidines audras ir tooookia ziauria aplinkiniu reakcija.......daznai klausiu saves....kodel ir vel as.......bet atsakymo taip ir nezinau.....kaip man truksta to paprastumo, kuriuo dziaugiasi kiti......kaip truksta kazko, ka kiti turi, o as ne.......gyvenimas mielas, bet labai jau sudetingas......kartais jauciuosi, kaip mazochiste, kuri jaucia skausma, bet kartu ir pasitenkinima, kuri teikia netiketi gyvenimo smugiai.......kuo skaudziau likimas kerta man savo botageliu, tuo labiau ji myliu ir dar stipriau kabinuosi i ji savo naguciais.......