ant staliuko man is desines daug roziu,kurias vis dar gaivinu is po savo gimtadienio..uzu manes morciaus kankinama kate,kuriai vis norisi surasti katina..
langas man is kaires su melynu sauletu dangum..ir dar gyvas voras,patalpintas i vakuumini inda,laukia savo mirties..(vakar vos infarkto negavau,pamaciusi ji ant savo buto lubu)..
katik grizau is miesto,vel i namus..uzdara erdve,kuri mane stebuklingai ramina..padeda atgauti jegas vien zinojimas,kad as juose viena..
siandien jauciuosi kazkoks tai dvasios ubagas,svyruojantis tarp nerimo ir ramybes.. kazko truksta,jau kelinta diena,bandau ispeti ko..
saules?ne..meiles?ne..ko??
ikvepimo..minciu..


motociklo...

...kiek nedaug tam zmogui reikia ... ar daug?

... o katytes tai nekankink

kolkas tiek man uztektu..reikia daug daugiau
o kad nera ka kankinti,tai katyte pats tas..o ir nenoriu jos bet kookiam padarui i rankas paduoti..

na isrink jai koki dzentelmena savo nuoziura

tie dzentelmenai(kaip ir vyrai,daugumoj)turi esmini trukuma/...arba savo katyte,arba potencija..

is kur cia tu viska zinai, vienas kitam juk nemaiso Ingulia, ka noretum kad vyrai butu be potencijos ir be katyciu ... ech tada butu dar liudniau... juk tai gyvenimo varomoji jega, jei pvz. zmogui nebutu malonu valgyti ar panasiai greiciausiai jis pamirstu valgyti, nevalgytu ir numirtu arba valgytu vykdydamas is pareigos sau, bet kaip zinia visa laika yra nepareigingu zmoniu, taip ir isnyktu zmonija

argi galima jums priestarauti...

visa laika malonu kai priestarauja ir netgi noreciau buti neteisus - tiesiog kartais sveika

as manau,kad verta durniui kelia duoti..suand as labai ironiska..praeis..
tu nesi teisus..

kaip ir tu.