Ko vertos žmonių ašaros,
Jei mes galim jas kaip vandenį išlieti?
Ko verta žmogaus širdis,
Jei mes galim ją kaip akmenį suskaldyti
Ko verti žmogaus jausmai,
Jei mes galim juos kaip krištolą sudaužyt?

Bet kaip mes džiaugsmą išreikštumėm,

Jei verkti nemokėtumėm?

Kaip būtumėme draugiški,

Jei neturėtumėm širdies?

Ir kaip kitus mylėtume,

Jei jausti negalėtume?

...ar kada nors įsidemejai mazo lietaus laselio kelia?... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panasus į tave?... ...savo nedrasiu riedejimu...i tavo nedrasias svajones... ...savo skaidrumu į tavo svelnuma... savo paparstumu į tavo zmogiuko sypsena...tokia miela... ...kartais ziuriu kai lija...į lango stikla... ...ziuriu kai mazi lietaus lasiukai rieda ir skinasi kelia...į kur?.. ...į bedugne , o gal kaip tik atvirksciai?... į kazką sviesesnio?... stebiu kai jie jungiasi vienas su kitu...kaip ir zmones musu kasdienybei... susijungia ir issiskiria...arba lieka kartu ilgam... o kartais jei tik rieda salia vienas kito...ir staiga pasuka į skirtingas puses... kaip ir zmones...pastebejai dabar ir tu?...kaip sunkiai liecia stikla... lyg nenoredami prarasti ir taip laikino artumo...kaip glamoneja jį... lyg paskutinį karta...ir kaip jie spindi paliesti saules...taip pat kaip ir zmones... sušildyti vienas kito demesiu ir siluma...

Mes zmones taip daznai nesuprantame vieni kitu ir nemokame pastebeti, kai zmogui sunku.Mes mokame pastebeti asaras,kai jos jau rieda skruostu.Jei gyvenime tenka kenteti,tai bent jau zinai,lauki,tikiesi,kad po to bus geriau.Bet kai lauki ir tavo viltys pradeda duzti,eini per sukes susipjaustydamas kojas.Is skausmo plysta sirdis..Tada supranti,kad nebera prasmes gyventi,nes gyvenimas per daug greitai viska duoda,o poto atima!KAM reikalingas tas dziaugsmas,kai poto nelieka nieko,tik prisiminimai..Prisimeni tai,lyg koki sapna,kuris niekada nebepasikartoja..Sako,kad viskas gyvenime kartojasi!!Bet tai netiesa.Nebegalima dar karta lygiai taip pat sudainuoti daina,pasakyti tu paciu zodziu,negalima dar karta taip myleti,nes sirdis jau tuscia..Rodos atidaviai zmogui viska,o atgal negavai nieko.Ir lieki su tuscia sirdimi,lyg nereikalingas daiktas,kurio negalima ismesti

Nesvarbu koks kietas,ismanantis,savimi pasitikintis ar gerbiamas butum.Nesvarbu,ka pats apie save manai ir ka apie tave galvoja kiti-viena,ko labai troksti,yra Meile.Nesvarbu,kur esame,ka veikiame ar kur keliaujame,-mums visiems reikia Meiles.Reikia to vienintelio zmogucio salia....

Kai tu esi šalia, aš jaučiuosi laiminga
Aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga..
Ta akimirka viskas išnyksta staiga,
Net praeitis užsimiršta tada..
Tavo glėby aš jaučiuosi laiminga,
Aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga..
Žodžių nereikia, akys viską pasako..
Tavo žvilgsnis nutolęs, bet man vis dar kartojęs,
Neužmiršiu jo niekad..
Tegul nors ir visas pasaulis sukyla,
Neleisiu užtemdyt to jausmo tyro, tos meilės liepsnelės
Nors ji jau neberusentų..
Mano širdy jį išliks visada, tik bijau, kad suprasi tu per vėlai..