Aš taip norėčiau sutikti žmogų,kuriam nebūtų nieko maloniau, kaip laikyti mane savo gleby...bėgioti su manim lietuje,voliotis sniege...
Aš taip norėčiau sutikti žmogų, kuris galėtų viską paaukoti, kad pelnytų nors šiek tiek manęs...kuris neužmigtų, kad galėtų pažiūrėti į mane miegančią,kuris nuolat sakytų ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad turi mane...

Manau, visai zemiski norai....
Reikia, tik gerai apsidairyti, gal but tas zmogus visai salia, laukia Tavo istiestos rankos,silto zvilgsnio.....

Labai norėčiau kad taip būtų ,bet...

Tiesiog neliko to žmogaus,kuriam to reikėjo.Paprasčiausiai jis tapo kitu žmogumi

...Taip ,ka jau cia ir bepridesi.....
Bet, vis tik pabandysiu.....
...gyvenime jau taip nutinka, jog tas zmogus kuris rodes ,pats brangiausias,mieliausias,istikimiausias,zodziu visko ir nebeisvardinsi....Ima ir tarsi burtu lazdele mostelejus ir pradeda keistis,tik deja ne ita puse kur mes tikimes ,bet priesingai.... ....
...na, bet as jau cia lyg ir per daug isivaziavau...
O norejau pasakyti stai ka..... ,jog kiekvienas zmogus,kiek jis nusivylimu bepatirtu,kokio amziaus jis bebutu, turi neprarasti tikejimo jog viskas priesakyje....
Ateis laikas ir Tu tikrai sutiksi ,ta vieninteli apie kuri, gal but tik nedrasiai,pasvajoji....
P.s. patarciau perskaityti knyga,"JUSU PASAMONES GALIA" ji Tau tikrai pades (man padejo ) , savaime suprantama,jei patikesi...
Nesupyk jei,parasiau kazka ne taip....