Aš nekenčiu likimo, nekenčiu šio gyvenimo,
man šis pasaulis greitai virs pragaru.
aš nekenčiu to gilaus mirties alsavimo,
to jo šnarėjimo, kaip rudenį lapų.
ta tamsi visagalė mane sunaikins,
kaip sunaikino milijonų žmonių širdis.
ji užgrobė visas mano mintis
ji pavogė iš manęs mano ramias naktis.

ji ateina, kai jos niekas nelaukia,
nepranešus ir dar nepaklausus ar gali,
ar gali užeiti, atsineša tik kvapą
ir sunaikina visą mano širdį.
ji pasiima tuos, kuriuos aš myliu,
jai nereikia manęs kažkodėl,
ji neklausia kodėl aš vis dar tyliu
nes tikriausiai ji sugrįš vėl.

ji sukausto visų žmonių veidus,
išbalina odą tarsi sniegą,
ji nusiveda visus tiesiai į kapus
ir pasiima sau paskutinį kvėpavimą.
ji tamsi, bet balta, kad visi matytų,
jos nereikalauja nieks, kad atsiprašytų.
jai paklusta visi ir jauni, ir seni,
jai paklusta visi protingi ir kvaili.

(06-10) manau, jau ir taip aisku.

oho
:@:@

visiems. visiems taip BUNA. blogi dalykai turi viena gera savybe-jie praeina.