Stoviu kryžkelėje ir pykstu ant savęs,kad nesugebu priimti sprendimo ir pakeisti savo gyvenimą.
Esu įskaudinta,atrodo neišgyvensiu...bet kylu ir einu tolyn.Mylėjau žmogų,jam atidaviau visą savę,tikėjau juo, svajojau...sudužo viskas...likau tuščia,jausmai "užšalo".
Toliau gyvenu ,dirbu,bendrauju su draugais,bet viskas netikra,atrodo,kad manęs nėra...