Pagaliau sviesiau, nors lauke vis dar lyja, bet dabar lietutis man atrodo, ne kaip kazkas bjauraus, lipnaus ir dregno, bet kaip geras draugas.Tiesa, uzklupta jo buvau visai netiketai, kai uzsisvajojusi is misko ejau namu link.Permerke jis mane kaiurai, neliko ne vieno siuselio sauso.Kazkaip tuo metu prisiminiau, jau daugeli metu pamirsta dalyka.Prisiminiau, kad kazkada dievinau silta vasariska lietu, kad begdavau basa per zole merkiama lietaus, kad is visu jegu mindavau dviracio pedalus pliaupiant lietui.Smagu tai prisiminti ir galbut todel, netiketai papuolusi i lietaus spastus, net ir nepaspartinau zingsnio...