_
"Gyvenimas toks trumpas! Perskaitykite, tai teužims pora minučių, bet tai jums patiems tik į gera! Mažutėlis pasakojimas, kuris privers jus pamąstyti.
Mažytė išgyventa istorija.
Mano draugas ištraukė savo žmonos komodos stalčių ir iš jo išėmė mažyti paketėlį: „Tai nėra paprastas paketėlis, – tarė jis, – tai – puikūs apatiniai“. Jis numetė popierių ir apžiūrinėjo šilką ir ažūrinius mezginėlius. „Aš tai nupirkau, kai mes pirmą kartą važiavome Nidą. Jau bus 8 ar 9 metai. Bet ji taip nė karto jų ir nepanaudojo. Ji norėjo juos išsaugoti ypatingai progai. „Ką gi, aš manau, kad būtent dabar ir yra tas metas“. Jis priėjo prie lovos ir pridėjo šį paketą prie kitų daiktų, kurie po laidotuvių tapo nebereikalingi. Jo žmona buvo ką tik mirusi. Atsisukdamas į mane, jis pasakė: „Nieko nelaikyk ypatingai progai. Kiekviena tavo gyvenimo diena yra ta ypatinga proga“.
Aš visad galvoju apie šiuos žodžius – jie pakeitė mano gyvenimą. Šiandieną aš skaitau daug daugiau nei anksčiau, o valau, šveičiu mažiau. Atsisėdęs savo terasoje gėriuosi peizažu, nekreipdamas dėmesio į piktžoles darže. Aš praleidžiu daugiau laiko su savo šeima ir savo draugais ir mažiau laiko darbe. Aš supratau, kad gyvenimas yra patirčių visuma, kurią turime įvertinti. Nuo šiolei aš nieko nesaugau, nelaikau. Aš naudoju savo krištolines taures kasdien. Jeigu tik užsimanau, aš apsirengiu savo naująjį švarką, eidamas apsipirkti. Savo geriausius kvepalus aš nebesaugau švenčių dienoms, aš juos naudoju kada tik kyla noras. Tokie posakiai, kaip „vieną dieną“ ir „kitą dieną“ po truputį ištremiami iš mano žodyno. Jeigu tai verta, aš noriu matyti, girdėti, daryti tuos dalykus DABAR.
Aš nesu visiškai tikras dėl to, ką būtų dariusi mano draugo žmona, žinodama, kad jos rytoj čia jau nebebus (rytdiena, kurią mes visi priimame lengvabūdiškai). Aš manau, kad ji būtų pasikvietusi visą šeimą, artimus draugus. Galbūt ji būtų pasikvietusi keletą senų draugų, tam, kad susitaikytų ar atsiprašytų už buvusį seną kivirčą. Man patinka mintis, kad ji galbūt būtų ėjusi pietauti į kinų restoraną (jos mėgiamiausi patiekalai). Visi šie mažyčiai dalykėliai labiau rūpėtų, jei žinotume, kad mūsų valandos jau suskaičiuotos. Mane jaudina tai, kad niekada nebematyčiau savo draugų, su kuriais turėjau susitikti „vieną dieną“. Kad negalėčiau parašyti laiškų, kuriuos ketinau parašyti „artimiausiomis dienomis“. Man nepatiktų tai, kad nepakankamai dažnai savo artimiesiems sakydavau kaip aš juos myliu.
Dabar aš nieko nebevėlinu, nenustumiu ar nelaikau nieko, kas galėtų suteikti džiaugsmo ir juoko kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Aš pats sau sakau, kad kiekviena diena yra ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena valanda, kiekviena minutė yra ypatinga."

Net ir nezinau, ar cia as siandien tokia sentimentali, ar tavo graudi istorija kalta, bet kazkodel akys prisipilde asaru.

istikruju labai verzianti susimastyti istorija. atrodo ji priverte ishtikruju rimciau pagalcoti apie viska. Juk kiekviena minute ypatinga. kiekvienas gestas ypatingas. JUk gyvenimas ypatingas! ko daugiau noret;]