Kątik pažvelgiau pro langą... Nuostabus vaizdas, graži panorama...Dauguvos upė išmarginta žibintų šviesomis, apšviesta visa Ryga...tyla... tik retkarčiais ją sudrumsčia pravažiuojantis traukinys, klegantis jaunimas, ar mašinų užesys...Galvoje groja vis dar ta pati saksofono muzika, kurią, šį vakar vakarieniaudama restorane girdėjau...Nesistengiu per daug savęs užkrauti mintimis... Nenoriu blaškyti esamos- sielos ramumos... taip gera gera....Nemąstau, net apie rytojų, kągi jis man atneš?nereikia...Norisi, kad šis nuostabus laikas sustotų, bent keletai minučių...bet , deje... Juk gyvenimas kaip traukinys-jo vagonai, tai-metai, tad kol dar dega žalia šviesa reikia skubėti į priekį...Nes kai jau pamatysiu raudoną šviesą, bus viską daryti per vėlu...

katais stengiesi ,stengiesi ,o ateina diena ir pamatai kad veltui

čia žinote, kaip tame posakyje: visų moterų nepamylėsi, visų pinigų neuždirbsi..., bet stengtis reikia....