Glaudžiuosi kasnakt
prie kūno
kurio nejaučiu...
Ir jazminai nežydi
mano širdy
o paukščiai
negieda
meilės giesmės
liūdna...

Atiduodu save Tau
lyg auką Dievams
privalau kaskart atiduoti...
kenčiu tylėdama
bijau pradėsiu raudoti

savęs nekenčiu.....

Labai liūdna, bet man gražu. Čia tavo dienoraštis toks vienintelis. Parašyk ką nors dar. Nors kelias eilutes. Galbūt tai žodžiai į niekur?