Jaučiuos keistai sudėtinga viskas. Mintys apie tave - skylė. Nebežinau kas darosi. Ar noriu likt kaip esu? Gal... Sakai seniau sakiau kitaip? na ir kas? Tai mano gyvenimas. Tvarkaus kaip noriu. Gyvenu kaip moku... Ką tokia maža mergiotė gali suprast apie gyvenimą? Daugiau nei Tau atrodo. Pilkoje kasdienybėje tu negali išeit iš rūpesčių o aš galiu. Ir jei tai vadinama Rožiniais akiniais - tebūnie. Juk ne tam susitikome, kad mano požiūrį suprast. Nenoriu likt suprasta. O gal ši mergiotė pati savęs nesupranta ir dėl to nenori likt suprasta? Gal. Taip. Pripažįstu. tikrai nenoriu likt suprasta. Paslaptis turi išlikti. Jausmai... Tu žinai kas tai? Taip. Tai kažkas stebuklingo. Kažkas tokio, ko man nepaaiškins joks mokslas, nes tai individo reikalas. Noriu jaust. Jaučiu. ar tai man patinka? Gal. Skausmas? Ne, negalvok... Man jis daug nereiškia... Kol neperauga į kančią. Kančia maloni. Sadomazorchiste? NE. Bet kaip malonu po tos kančios pajaust palaimą. Ji tampa daug stipresnė... Ar tu žinai kas yra palaima? ...........

Vaškas varvantis per žvakidės kraštus niekada nepajėgs suprast žvakės skleidžiamos harmonijos. Jis pernelyg nepastoviai gyvena, kad jaustų. Karštyje lydausi. Kaip vaškas. Negi nesuprasiu gyvenimo? suprasiu. išmoksiu taisykles. Ir jas pakeisiu. Pakoreguosiu gyvenimą kaip nori aš... Savo gyvenimą pasidarysiu gražų. Padėsiu ir Tau. Taip, TAU. tik paprašyk.

Ar TU žinojai kad kartais užtenka minties ir nustoja lyti?
Užtenka žvilgsnio ir prasisklaido debesys...
Šypsenos, ir išlenda saulė
ir puodelio kavos ryte į lovą kad gimtų bučinys ant dviejų žmonių lūpų.

Tada angeliukės baltai rausvomis suknelėmis ima žaist ant lupyčių svelniai kutendamos...

Atnešk puodelį kavos.. Pažadu nesikandžioti