Kaip pašėlusiai greitai bėga laikas...Jau ruduo.Pastaruoju metu tik lekiu kaip vėjas, kažkur skubu ir tik vakare randu laiko sau - užsiplikau arbatos ir mėgaujuosi serialu "Varnas:laiptai į dangų" Ne, nerodo jo TV, draugas parsiuntė man internetu...Liko 2 paskutinės serijos ir taip nesinori jų žiūrėti, nes tada bus viskas peržiūrėta .Ech... Vis tiek teks.
Džiaugiuosi rudeniu.Smagu, kad vėl galiu nešiot odinius drabužius, smagu, kai lietus prausia veidą, kai vėjas taršo plaukus ir jūra daužosi į krantą didžiulėmis bangomis...
Norėčiau dabar visa atsiduot muzikai, dainoms, vėl paimt į rankas pieštuką ir rytais su Sielos Draugu gert arbatą kokiam name prie jūros kranto netoli miško...Sėdėtume sau abu ir mėgautumėmės ramybe
Gera svajoti, kartais svajonės ima ir išsipildo.Ezoterikai perspėja, kad su norais reikia būti labai atsargiems, nes jie materializuojasi.Bet aš nebijau.Gal todėl, kad nebeturiu ko bijoti Mėgaujuosi kiekviena akimirka, kiekviena diena...Visas ruduo man - tai tarsi buvimas tarp muzikos garsų, tokių giedrų ir su lengva kaip rūkas melacholija...Tarsi nuolat skambėtų "The Cure" melodingos gitaros.
Ruduo...