Mes turim tiek daug, tačiau tiek daug gražių dalykų leidžiam praeit pro šalį vien todėl, jog dabar netinkamas laikas...padarysiu tai rytoj...rytoj bus geresnis oras...o gal ir nuotaika bus.
Tiek daug gražių žodžių laikom savy tik todėl, kad kažkaip nepatogu.
Bijom pasakyt, kad mylim tik todėl, kad mus gali ne taip suprasti.
O juk kiekviena diena - tai mažytis gyvenimas!

Skridau ir galvojau: kaip aš gyvenau vakar? Pasirodo gyvenau: vaikščiojau per lietų, basa braidžiau po balas gatvėse, maudžiausi griaudint griaustiniui, juokiausi su nepažįstamaisiais, vidury ežero mėtėm centus ir kiekvieną skęstančią monetą palydėjom slapčiausiais norais - šita už laimę, ta - už meilę, šita už draugystę o ta - už fantastišką lietų! Ir nesvarbu, kiek mums metų. Svarbiausia, laiku apsidairyti ir pagauti akimirkos žavesį. Į gyvenimo krepšelį rinkti tuos mažyčius stebuklus ir dalintis jais su kitais.
Dabar noriu pasidalint su Jumis visais. Nesvarbu kad iš toli - meilei ir geram žodžiui atstumas neegzistuoja.

Daug Meilės Jums!

....Ir jei kada nors, eidami gatve ir pamatysit žydinčią liepą, nusiskinkit žiedelį - tas kvapas primena kaimą, močiutę ir liepžiedžių arbatą su medum :