Gele pasake vejui, kad ji prazys rytoj,
O vejui pasigirdo, kad ji pasake "tuoj",
Tas pakuzdejo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam
Ir tas atvare debesi ir eme pilti lietu,
Ir saules krosni ispute, kad ji karsciau spindetu,
Ir visa kaima sujauke ir duko be galvos,
Ir trankes, klausinedamas, kokios ji bus spalvos,
Ir nutare nelaukusi prazysti gele gera,
Ir plyso dregno pumpuro zalia skara,
Gele baltai prazydo, ir balta gele ta
Lingavo vejas saukdamas"balta, balta, balta......"