Rašau dar nežinodama kaip pavadinsiu šios dienos įrašą.Groja last.fm radijas mano mėgstamą muziką, lauke šviečia saulė ir toks gražus ruduo, ir mano būsimas albumas juda pirmyn, šiandien radau jėgų pradėti naują kūrinį "Angel".Dirbau net 3 valandas, kol sudėliojau 1:05 min. kūrinio.Tai jau mano 8 kūrinys mano būsimam albumui.Vis tik šiek tiek pakeičiau jo pavadinimą - "My Dreams' Diary" jis vadinsis, o prieš tai buvau sumąsčiusi teisiog "My Dreams"...Bet aš ne apie tai norėjau parašyti...Pastaruoju metu viskas mane liūdina.Patys artimiausi mano draugai nelaimingi ir depresyvūs, aš pati gan rimtai susirgau ir pati genu nuo savęs negatyvias mintis, darbe vienos intrigos ir tikras gyvatynas...Iš tiesų norisi kaukti kaip šuniui į mėnulį.Blogiausia, kai tavęs niekas negirdi, o tu kalbi taip nuoširdžiai ir iš visos širdies, blogiausia, kai kažkam blogai ir tas kažkas nieko nenori keisti, ir paskui supranti, kad visos tavo kalbos ir pastangos yra beprasmiškos, nes niekam to nereikėjo...Kas lieka?Tik muzika...Ji vienintelė skamba darniai su širdies tvinksniais...Man dabar labai skaudu, nes kažkaip negerai jaučiuosi.Jaučiu aplink save visišką beprasmybę ir apatiškumą, visai tai palietė ir mane.Iš tiesų šitam pasauly labai mažai gerų dalykų, nusivylimai privertė daug ko atsisakyti ir nuo daug ko nusigręžti.Netinku aš šitam pasauliui visiškai.Tai toks ironiškas juokas per ašaras Aš pavargau.Ne kiek nuo mane varginančio beprotiško skausmo, nuo kurio apsigint beliko tik viena tabletė, kiek nuo viso to beprasmiškumo, nuo žmonių kalbėjimo ir nieko nedarymo, kad kažką pakeistų.Aš nesuprantu, štai ką aš noriu garsiai išrėkti - AŠ NESUPRANTU! NE - SU PRAN - TU !!! Nesuprantu kaip galima taip gyventi...Ir niekada nesuprasiu...Skaudžiausia yra tai, kad tau mylimas žmogus pasako: "Aš niekada nepasikeisiu..." tarsi aš to prašyčiau.Aš Jį myliu tokį, koks jis yra, niekada nenorėčiau, kad jis pasikeistų.Aš tik norėčiau, kad jis norėtų pakeisti savo gyvenimą, kad jame liautųsi tai, kas dabar vyksta...Man per skaudu žiūrėti kaip jis su visu tuo absurdiškumu taikstosi.
Bet aš bejėgė...Man belieka tik tylėti.Ir aš daugiau nieko nesakysiu...Niekada.
Šis mano įrašas vadinsis "Tylus skausmas"...Nes tai yra viskas, ką aš jaučiu šią akimirką.
Rytoj bus kita diena...

Kas zino, gal tai,kas yra praleista siandiena, laukia rytojaus?!
Net jusu kunas zino, kas yra igimta. Ka teisetai turi igyti ir jo neapgausi
Jusu kunas - jusu sielos arfa, o malonumas - laisves daina. Ir nuo jusu priklauso, ar is jo gims svelni muzika, ar nedarnus garsai.
Tegul siela iskelia jusu prota iki aistros aukstumu, kad jis uzdainuotu.
P.S.