Dienoraščiai > angelofthenight > 2007-11 > Truputis to, ką parašiau - AGONIJA, RYTOJ, RUDENS NAKTIS, KITI
Pasisakymai: 0
Autorius
Pasisakymas
AGONIJA
Vėjas užpūtė žvakes,
Pirmas saulės spindulys isiveržė per langą
Ir išdegino akis,
Nemačiusias sapnų jau ilgą laiką.
Ašaros, pavirtusios krauju,
Nudžiūvo ant išblyškusio veido,
Lūpos vėl ėmė šypsotis ir šnibždėti žodžius,
Tik kūnas gulėjo bejausmis ir silpnas,
Nes jame nebebuvo jėgų.
O kambary šoko mirtis
Virkdydama sielą savo juoku...
Ji švelniai išbučiuos vos plakančią širdį
Ir ji amžiams nutils kaip laikrodis senas,
Mušęs valandas amžius ilgus,
Ji nušluostys kruvinas ašaras nuo veido,
Užspaus lėtai akis
Ir, nugynus vienatvę,
Leis tavo sielai išeit,
Išvaduos iš kančių.
Tai tik akimirka,
Tik vienas įkvėpimas,
Tai sapnas,
Iš kurio nebus lemta pabust...
2005 07 24
Klaipėda
RYTOJ
Vieniša naktis žiūrėjo liūdnai
I užmigusią saulę,
Kažkas vėl pasiklydo sapnuos...
Tik muzika,
Ji teka kaip upė,
Ji niekada nesustos...
Ir ilgesys vėl išties man savo ranką,
Kaip pamišęs už lango juoksis ruduo,
Medžiai pageltusiais lapais mojuos...
Tai bus ne šiandien,
Tai bus rytoj,
Kai vėl sapne išvydusi tavajį veidą
Bandysiu jį surasti minioj,
Ir tik tavo vieninteliai žodžiai
Liks ištirpę mėnesienos tyloj.
2007 10 04
Klaipėda
RUDENS NAKTIS
Nuvytusios rožės išdidžiai pakėlusios galvas,
Per uždarytas langines veržias geltona žibintų šviesa
Ir tyliai laikas teka,
Lauke mėnulis liūdnai skambina Bakchą,
Ar girdi kaip šoka tamsa?
Kažkas tarsi iš požemių
Dainuoja:"Sansara! Sansara!"
Ir skausmas perskrodžia širdį
Lyg peilis obuolį dalindamas į dvi puses...
Kažkas šianakt uždegs juodas žvakes.
Kažkas...
Tik liūdnas vėjas per balas plukdys pageltusį lapą
Ir lietus pagirdys astras ant kapų,
O aš visą naktį atmerktom akim gulėsiu,
Ieškosiu lubose užgęsusių žvaigždžių.
2007 10 05
Klaipėda
KITI
Kažkada mes buvom kiti
Kažkada
Kažkada ėjom basomis per šaltus akmenis pasitikti mirties
Kažkada
Kažkada labai seniai tekėjo saulė
Krauju pasruvusį rytą...
Kažkada toli nuo dulkėse skendinčio miesto
Liepsnojo du laužai
Tai buvom aš ir tu
Tik nieks nežinojo,
Kad mums bus lemta gyvent amžinai.
Tik nieks nežinojo,
Kad mes pavirtę varnais
Išskrisim į naktį
Ir sugrįšim kitais...
2007 11 05
Klaipėda
I
Vėjas užpūtė žvakes,
Pirmas saulės spindulys isiveržė per langą
Ir išdegino akis,
Nemačiusias sapnų jau ilgą laiką.
Ašaros, pavirtusios krauju,
Nudžiūvo ant išblyškusio veido,
Lūpos vėl ėmė šypsotis ir šnibždėti žodžius,
Tik kūnas gulėjo bejausmis ir silpnas,
Nes jame nebebuvo jėgų.
O kambary šoko mirtis
Virkdydama sielą savo juoku...
Ji švelniai išbučiuos vos plakančią širdį
Ir ji amžiams nutils kaip laikrodis senas,
Mušęs valandas amžius ilgus,
Ji nušluostys kruvinas ašaras nuo veido,
Užspaus lėtai akis
Ir, nugynus vienatvę,
Leis tavo sielai išeit,
Išvaduos iš kančių.
Tai tik akimirka,
Tik vienas įkvėpimas,
Tai sapnas,
Iš kurio nebus lemta pabust...
2005 07 24
Klaipėda
RYTOJ
Vieniša naktis žiūrėjo liūdnai
I užmigusią saulę,
Kažkas vėl pasiklydo sapnuos...
Tik muzika,
Ji teka kaip upė,
Ji niekada nesustos...
Ir ilgesys vėl išties man savo ranką,
Kaip pamišęs už lango juoksis ruduo,
Medžiai pageltusiais lapais mojuos...
Tai bus ne šiandien,
Tai bus rytoj,
Kai vėl sapne išvydusi tavajį veidą
Bandysiu jį surasti minioj,
Ir tik tavo vieninteliai žodžiai
Liks ištirpę mėnesienos tyloj.
2007 10 04
Klaipėda
RUDENS NAKTIS
Nuvytusios rožės išdidžiai pakėlusios galvas,
Per uždarytas langines veržias geltona žibintų šviesa
Ir tyliai laikas teka,
Lauke mėnulis liūdnai skambina Bakchą,
Ar girdi kaip šoka tamsa?
Kažkas tarsi iš požemių
Dainuoja:"Sansara! Sansara!"
Ir skausmas perskrodžia širdį
Lyg peilis obuolį dalindamas į dvi puses...
Kažkas šianakt uždegs juodas žvakes.
Kažkas...
Tik liūdnas vėjas per balas plukdys pageltusį lapą
Ir lietus pagirdys astras ant kapų,
O aš visą naktį atmerktom akim gulėsiu,
Ieškosiu lubose užgęsusių žvaigždžių.
2007 10 05
Klaipėda
KITI
Kažkada mes buvom kiti
Kažkada
Kažkada ėjom basomis per šaltus akmenis pasitikti mirties
Kažkada
Kažkada labai seniai tekėjo saulė
Krauju pasruvusį rytą...
Kažkada toli nuo dulkėse skendinčio miesto
Liepsnojo du laužai
Tai buvom aš ir tu
Tik nieks nežinojo,
Kad mums bus lemta gyvent amžinai.
Tik nieks nežinojo,
Kad mes pavirtę varnais
Išskrisim į naktį
Ir sugrįšim kitais...
2007 11 05
Klaipėda
I











