Pastarosios dienos viską sudėliojo į savo vietas,nebejaučiu jokio pykčio, viską jam atleidau...ir grįžau pas savo buvusį draugą, su kuriuo suvalgėm nemažai druskos ir patyrėm daug gražių akimirkų.Praita naktis buvo tokia nuostabi...Smilkalai, gotikinė muzika, žvakės...Vos įėjus į Jo kambarį pasijutau tarsi būčiau sugrįžusi namo po labai labai ilgos kelionės.Per tuos išsiskyrimo metus visi mano sutikti žmonės buvo mano mokytojais, bet ne tie, kurie būtų galėję būti su manim.Man visą laiką tarsi buvo siunčiami ženklai, kad tik su vienu žmogum galiu būti kartu ir jaustis puikiai...Iš tiesų mums kartu visada labai gera, įdomu ir linksma.Net nebebūdami pora, mes nesiliovėm būti gerais draugais.Tik jis laukė, kada aš duosiu jam ženklą.Išsiskyrėm, nes labai pykomės dėl visiškai nereikšmingų dalykų, kurių net nebuvo tikrovėje.Jis pasikeitė, nes suprato savo klaidas ir labai norėjo pasikeisti, aš įgijau dar daugiau patirties ir visiškai nebeturiu jokių iliuzijų.Ir galva man šiandien taip stipriai nebeskauda, nes atlėgo įtampa.Belieka tik pasikonsultuoti pas gerą specialistą ir gydytis, toliau kurti savo albumą "My Dreams Diary", prie kurio neprisiliečiau jau dvi savaitės, rūpintis savo vaikais ir pacientais, ir nusipirkti bilietus į THE CURE koncertą Viskas klostosi taip, kaip ir turi klostytis.