Mano gyvenimas tampa panašus į atrakcionų parką...Dar vakar, atrodo, viskas buvo gerai, o šiandien išgirdau apie abejones Kai tiesiai šviesiai išrėžiau, ar svarbiausia buvo gauti tik vieną naktį su manim, jis liko labai nepatenkintas ir prikišo man nevaldomą pyktį, kuris man visiškai nebūdingas Atseit aš darau išvadas iš kažko ir t.t.
Važiavau namo iš darbo ir galvojau - eina jie visi velniop...Panašios istorijos man darosi labai juokingos ir verčia mane vis labiau pakelt galvą ir pasijust vis labiau tvirtesne.Nereikia man jo šią akimirką.Jis ne pirmas ir ne paskutinis vyras žemėje, be to, puikiai moku būti viena ir įdomiai gyventi.Jo nebus, atsiras kitas ir galbūt šimtą kartų už jį geresnis ir įdomesnis.Aš žmogus, vertinantis pastovumą, nekenčiu melo ir kai suaugę žmonės blaškosi tarsi kokie paaugliai...Ne, tai nesuteikia džiaugsmo ir linksmumo, tik rimtį, ironiją ir niūrumą. Taigi riedu amerikietiškais kalneliais - čia ryški, akinanti dienos šviesa, kurios nepakenčiu, čia mano teikiantis gaivą ir ramybę Nakties Pasaulis...