Juodas paukštis baltam danguje,
Tai mano sapnas,
Kuriame mes palikom save
Tam,
Kad galėtume pabėgt
Nuo mus drąskančio skausmo.

Mėlyna saulė paskendus rūke,
Tai mano meilė tau,
Kurioje mes nukrisim į nebūtį,
Kad galėtume amžiams likti drauge...

Šiltas vasaros rūkas
Beribėj pievoj prie jūros
Ir aš tavo didelėse akyse...
Tos nekaltos,
Taip švelniai bučiuojančios lūpos
Privertė ištirpti mane,
Nors aš vis dar čia...

Vis dar čia,
Kur niekad nieko nebuvo,
Vis dar čia,
Kur saulė ir mėnulis teka drauge...

Bijau atsimerkti,
Nes jei pabusiu,
Vėl neberasiu tavęs.