likai skolingas tiesą,drąsą, išėjęs sugrįši nepasiekęs dangaus išbarstęs akimirkas viltį bet nutirpus sniegui neliks nieko.

laikas sukas atgal ir dar labiau skauda..matau,ką turėt galėjau-mylėt nemokėjau.a..sugrįšti atgal,audra viską griauna.ką sukurti galėjau,tave išlydėjau..

neturiu aš ko nekęst,tik savęs,prašau neteiski amnęs,atrodo viskas pasakyta.gyvenimo klaida kaip užsakyta..negaliu,o gal nenoriu pamiršti tų vasaros dienų,vakarų,pralestų akimirkų,tų ašarų sūrių kada pravirkdavom iš laimės..
klausdavome kas nutiko,mes tylėjome,ir ėjome kur vedė laimė.atsiprašau,ne tau,tas skausmas netau atsiprašau aš pasiimsiu visa tai sau esu to vertas tokį kelią aš pasirinkau.noriu atsidurti vėl tavoo glėbyje vėl įgauti nors menką,bet pasitikėjimą vėl kurti svajones tik šį kartą išsipildančias. paskutinį kartą

laikas sukas atgal,ir dar labiau skauda.

matau,ką turėt galėjau-mylėt nemokėjau.a..sugrįšti atgal,audra viską griauna.ką sukurti galėjau,tave išlydėjau..ir viskas vėlprasideda nuo pradžių