Dienoraščiai > angelofthenight > 2008-04 > Rytoj...
Pasisakymai: 1
Autorius
Pasisakymas
Rytoj apie vidurdienį man stuktels 37...Kaip jaučiuosi? Gerai... Tuo labiau, kad jaučiuosi kaip 18kos ir esu kupina jėgų, energijos ir didžiulio kūrybinio potencialo
Ir kai tau niekas neduoda tų 37
Nemanau, kad todėl, kad nešioju odinę rokerišką striukę, plaukai nuolat pasišiaušę, o todėl, kad viduje niekaip nesugebu pasenti
Juk kas viduje, tas ir išorėje...Smagu, kai vaikai jau praaugę ir tu pati dar visai jauna, ir smegenų, atrodo, netrūksta. 
Taigi...Rytoj darbe pavaišinsiu koleges tortu ir šampanu, o namie lauksiu vaikystės draugių
Kankinsiu ir vėl jas su savo nemirštančiu gotikiniu roku, bet jos juk pažįsta mane kaip nuluptą
Kai nueinu pas jas, jos mane kankina su Kučinsku ir Cicinu
Bet niekas negali atstoti to, kad su jomis kažkada kartu žaidžiau ir laksčiau lauke.Visada išsiskirdavau iš kitų, bet jos sugebėjo mane priimti tokią, kokia esu - su mano begaline meile nakčiai, elektrinėms gitaroms, juodai spalvai, "tamsiais" melancholiškais eilėraščiais, keistais piešiniais ir tuo dvelkimu tarsi "ne iš šio pasaulio".
Na, aš pati apie save manau, kad esu paprastas žmogus, niekada nebandau išsišokti ir toks elgesys netelpa į mano savigarbos supratimą.Ir pagaliau koks skirtumas, kas ką apie tave galvoja? Kas norės, mylės mane ir tokią, kokia esu, juk visiems geras nebūsi
Che che che, ėmiau grybauti į lankas ir pjauti žolę
Ką gi, reiktų tuo ir užbaigti savo mintis, kol dar ne vėlu
Iki sekančio...
Ir kai tau niekas neduoda tų 37
Nemanau, kad todėl, kad nešioju odinę rokerišką striukę, plaukai nuolat pasišiaušę, o todėl, kad viduje niekaip nesugebu pasenti
Juk kas viduje, tas ir išorėje...Smagu, kai vaikai jau praaugę ir tu pati dar visai jauna, ir smegenų, atrodo, netrūksta. 
Taigi...Rytoj darbe pavaišinsiu koleges tortu ir šampanu, o namie lauksiu vaikystės draugių
Kankinsiu ir vėl jas su savo nemirštančiu gotikiniu roku, bet jos juk pažįsta mane kaip nuluptą
Kai nueinu pas jas, jos mane kankina su Kučinsku ir Cicinu
Bet niekas negali atstoti to, kad su jomis kažkada kartu žaidžiau ir laksčiau lauke.Visada išsiskirdavau iš kitų, bet jos sugebėjo mane priimti tokią, kokia esu - su mano begaline meile nakčiai, elektrinėms gitaroms, juodai spalvai, "tamsiais" melancholiškais eilėraščiais, keistais piešiniais ir tuo dvelkimu tarsi "ne iš šio pasaulio".
Na, aš pati apie save manau, kad esu paprastas žmogus, niekada nebandau išsišokti ir toks elgesys netelpa į mano savigarbos supratimą.Ir pagaliau koks skirtumas, kas ką apie tave galvoja? Kas norės, mylės mane ir tokią, kokia esu, juk visiems geras nebūsi
Che che che, ėmiau grybauti į lankas ir pjauti žolę
Ką gi, reiktų tuo ir užbaigti savo mintis, kol dar ne vėlu
Iki sekančio... 










