Vilniuje apsigyvenus pusemilijoniniam gyventojui būsto paklausa įgavo kosminį pagreitį. Visi skeptikai dar prieš metus sakę, kad kainos smuks, dabar yra aktyviausi būsto, ypač butų, ieškotojai. Sostinėje pastebimas tam tikras verslo sąstingis: daugelis žmonių užuot ėję į savo tiesioginius
darbus, užsiima bevaisėmis butų paieškomis. Jie stovi nuo 3 valandos nakties prie Nekilnojamojo turto agentūrų durų, vildamiesi ryte gauti išganingąjį parduodančiojo butą telefoną. Kadangi Nekilnojamojo turto agentūrų po
paskutinių žinių, kad per 1 mėn būstai brango 2,5 karto, pridygo kaip maisto prekių parduotuvių; žmonėms darosi problemiška suspėti stovėti iškart prie kelių agentūrų durų. Tam jie kviečiasi savo šeimos narius, vaikus (mokytojai
nepyksta, kad neliko mokyklose vaikų, nes patys aktyviai medžioja būstus). Policijos vadovai praneša, kad padėtis spaustuvėse kontroliuojama, nors kasdien girdime atvejus, kai naktiniai spaustuvių įsilaužėliai griebia iš po presų, linotipų, dažais varvančius reklaminius laikraščius idant pirmi perskaitytų parduodamo būsto skelbimus.

Tie, kas nepajėgūs medžioti butus, stovi gatvėse ir praeivių klausinėja, ar jie kartais neparduoda gyvenamojo ploto. Saugos tarnybos nespėja suktis, nes turi saugoti kelis būsto pardavėjus – jų tik 0,00003 %- visame Vilniuje. Jei nesaugotų, tikėtina, kad tūlas lietuvis smurtu bandytų nustumti varžovus ir įsigyti butą.

Senamiestis valdant Zuokui II-am tapo kitoks: kiekvienas namas dvigubai paaukštėjo pristačius papildomų aukštų, o bažnyčių bokštuose ir smailėse siūlomi prabangūs apartamentai už septynženkles sumas. Šių butų pirkėjams arkivyskupai išduoda indulgencijas ir nuodėmių atleidimą visam gyvenimui. Zuokas II-sis iškėlė idėją statyti būstus ant mieste važinėjančių troleibusų stogų – taip būtų sutaupyta vietos, nereikėtų vesti komunikacijų, kai kuriuose maršrutuose atsivertų graži panorama. Tačiau niekas išradingumu negali prilygti Oberhauzui. Jie įsteigė savo seklių tarnybą, kuri
klausydamasi visų telefoninių pokalbių domisi, ar niekas neparduoda butų, taip pat pirmieji privatizavo Nerį nuo Valakupių iki Gariūnų. Šiame upės ruože išdygo baržų ant vandens miestelis, kuris iškart tapo nauju būsto
rinkos mados dvelksmu – net 5000 žmonių kitą dieną aukcione išsipirko plotus baržose (1 kv.m apie 15000 Lt).

Pasak analitikų, kainos augs ir augs, todėl reikia pirkti būstą nedelsiant. Ką tik Nobelio premiją gavo lietuvių ekonomistas gerbiamas Vagonis, įrodęs, kad psichologo A.Maslow žmogiškųjų poreikių piramidė nėra pilna – prie žmogui būtiniausių dalykų (maisto, vandens, fiziologijos) reikia ir dar vieno - BŪSTO. Tai nestebina mokslo specialistų, nes mokyklose įvedus būsto pirkimo pamokas, mokiniai tiesiog ryja Oberhauzininkų paruoštą medžiagą, o didžiausi stojimo į universitetus konkursai buvo prie Nekilnojamojo turto
specialybės (į 1 vietą pretendavo 1200 norinčiųjų). Jaunoji pirkėjų generacija jau išveža į mišką savo tėvus, kaltindami nesirūpinant šeimos gerove, nes esą šie jaunystėje galėjo nusipirkti po 2-5 butus, bet per savo žioplumą to nepadarė. Tuo tarpu naujausia NT apžvalga skelbia, kad per
savaitę būstų pirkėjams šluote šluojant rinką, parduoti 9 butai su 40% savaitiniu prieaugiu, o nesulaukę savo eilės pirkti būstą mirė 99 vilniečiai.

vau tie daug zodziu apie buta. Zmones stengiasi kazkur pasipelnyti nieko blogo tame nematau.Siais sunkiais laikais.