Dienoraščiai > charllena > 2006-02 >
Pasisakymai: 0
Autorius
Pasisakymas
Šokis su angelu,subjaurotu vejdu..
Išejaj tam,kad pažintum pasaulį,
O sugrįžaj,pažymėtas amžiams..
Klaupejs ant žemės ir prašej atlejdimo,
Tačiau žmonės tik ėjo pro šali
Tarsi tavęs lyg ir nebūtų..
Atsistojaj,žengiai žingsnį į priekį,
Tačiau Žmonės tau nesitraukė iš kelio,
Pradėjaj garsiai kvatotis,
O aplink visi balsu verkė..
Iškėliai rankas aukštyn,maldaudamas
Pasigajlėjimo iš dievo,
O jis tik atsiunte lietų...
Tavo akyse pasirodė neapykantos ašaros,
O jie tik kvajlaj nusišypsojo..
Bet nė vienas praejvis tajp ir neatsigręžė tavo pusen..
Išsikasej sau duobę,
Tačiau niekas ant tavo kūno neužpylė
Nė smiltelės žemės..
Šaukej šėtoną,bet jis buvo per daug užimtas..
Prisikėlej tik tam,
Kad parodytum,koks gali būti žiaurus..
Juokinga,bet ir tada į tave niekas nekrejpė dėmesio!
Išbarstėj po pasauly mejlės kerus,
O nė vienas tau net nepadėkojo..
Pastatej svajonių pilį,bet mažas berniūkštis
Vienu kojos mostu ją sugriovė..
Grįžai ten,iš kur buvaj pabėgęs,bet
Tave išspyrė,kajp aklą šunį...
Norėjaj prasmegt skradžiai žeme,
Bet ten ir taip jau buvo per daug šaltų kūnų..
Prisiminej,kad kažkada turėjaj šejmą,
Tačiau nebežinojaj,kur jos ieškot..
Sutikaj angelą subjaurotu vejdu
Ir jis tarė: tiesiog dink amziams..
Išejaj tam,kad pažintum pasaulį,
O sugrįžaj,pažymėtas amžiams..
Klaupejs ant žemės ir prašej atlejdimo,
Tačiau žmonės tik ėjo pro šali
Tarsi tavęs lyg ir nebūtų..
Atsistojaj,žengiai žingsnį į priekį,
Tačiau Žmonės tau nesitraukė iš kelio,
Pradėjaj garsiai kvatotis,
O aplink visi balsu verkė..
Iškėliai rankas aukštyn,maldaudamas
Pasigajlėjimo iš dievo,
O jis tik atsiunte lietų...
Tavo akyse pasirodė neapykantos ašaros,
O jie tik kvajlaj nusišypsojo..
Bet nė vienas praejvis tajp ir neatsigręžė tavo pusen..
Išsikasej sau duobę,
Tačiau niekas ant tavo kūno neužpylė
Nė smiltelės žemės..
Šaukej šėtoną,bet jis buvo per daug užimtas..
Prisikėlej tik tam,
Kad parodytum,koks gali būti žiaurus..
Juokinga,bet ir tada į tave niekas nekrejpė dėmesio!
Išbarstėj po pasauly mejlės kerus,
O nė vienas tau net nepadėkojo..
Pastatej svajonių pilį,bet mažas berniūkštis
Vienu kojos mostu ją sugriovė..
Grįžai ten,iš kur buvaj pabėgęs,bet
Tave išspyrė,kajp aklą šunį...
Norėjaj prasmegt skradžiai žeme,
Bet ten ir taip jau buvo per daug šaltų kūnų..
Prisiminej,kad kažkada turėjaj šejmą,
Tačiau nebežinojaj,kur jos ieškot..
Sutikaj angelą subjaurotu vejdu
Ir jis tarė: tiesiog dink amziams..











