Aš skęstu jausmų jūroje...Visas mano pasaulis-tai didelė jūra,kupina didžiausių audrų,sunkių išbandymų...O tuo pačiu pilna giedro dangaus,saulės spindulių ir džiugių netikėtumų.Ir toje jūroje yra begalė salų,salelių...Kaskart aš apsistoju vis kitoje salelėje,kur jausmai liejasi skirtingai...Vienoje jausmai liejasi per krašus...Skausmą išreiškiu ašarų pavidalu,neapgalvotais žodžiais ar veiksmais..Tada lieku nesuprasta,įskaudinta,pažeminta...skaudinu aplinkinius pati to nenorėdama..Kitoje kartais randu džiaugsmo dalelę...Tada jaučiuosi laiminga,pakylėta lig dangaus ir šypsena niekad nedingsta,neapleidžia mano veido...Tokioje salelėje aš galėčiau apsistoti visą laiką,kur net menkiausias niekutis,mažiausias saulės spindulėlis teikia džiaugsmą,šilumą,išryškina mano šypseną.Kiekviena salelė,kad ir kokia ji bebūtų,puošia kiekvieno iš mūsų jūras,tai yra-kiekviena gyvenimo akimirka,naujas pojūtis,kad ir ašara akyse ar švelnus šypsnis pripildo gyvenimą naujų įspūdžių,jausmų...Kiekvienas mes kuriame savo jūros spalvas-savo gyvenimo spalvas ir nuotaikas...Toje jūroje gali labai greitai palūžti,tartum plonytis gyvenimo laivo stiebas per didžiulę audrą...Bet tuo pačiu ir greitai pakilti,kaip paukštis,likęs gyvas po tos siaubingos audros,visomis jėgomis iškėlęs sparnus,kuris veržiasi į aukštį,kad tik dar galėtų pasidžiaugti jūros gražumu,išvysti bent vieną saulės spindulėlį...Tereikia tik užsispyrimo ir noro,ir tavo jūra gali švytėti skaisčiausiomis spalvomis...Ir tavo gyvenimo laivas,kuriuo tu keliauji nuolat,gali turėti tvirčiausią stiebą,kuris atlaikys net pačias baisiausias audras...Tereikia tik noro,užsispyrimo ir pastangų,ir tavo gyvenimas išties gali būti gražus... (2006-01-21)