Tu taip arti,bet tuo pačiu taip toli...Aš Tave matau,bet gaila,kad dar negaliu prieit,apkabint ir pabučiuot...Kaip gera būtų bent prisiliest prie Tavęs piršteliu,ir jausti Tavo švelnumą...O dabar aš tik giliu žvilgsniu galiu Tave stebėti ir džiaugtis tuo...Ydomu,ar Tu pastebi mano įdėmų žvilgsnį nukreiptą į Tave,į Tavo veiksmus...Tu netasakai man tuo pačiu,nemeti drąsaus žvilgsnio mano pusėn...mūsų akys nekariauja šiltais žvilgsniais...Tavo akys tik trumpam mesteli žvilgsnį link manęs,tokį nedrąsų,bet šiltą...Būna kartais,kad nereikia tarti nė žodžio,kad susigaudytum jausmuose,nes kartais visus jausmus,mintis išduoda akys.... (2005-12-21)