Ne visada aš matau nuostabų vaizdą pro langą,ne visada matau nuostabiausias spalvas pasaulyje,nevisada girdžiu ir užuodžiu maloniausius garsus bei skaniausius kvapus..ne visada...Tu man suteiki kitokią gyvenimo prasmę,Tu leidi tikėti savo svajonėmis,padedi jas įgyvendinti...Tu atskleidi pasaulio grožį,kai esame kartu,ir mokai užuosti tai,kas man atrodė nekvapnu...Kad ir mažytis drugelis nutūpes ant geltonos,nuostabiai kvepiančios gėlytės..Su Tavimi tai atrodo pasaka...Aš tada laimingomis akimis valandų valandas stebėčiau tą mažytį drugelį...O be Tavęs man šis vaizdas būtų paprastas...Atrodytų,kad eilinis drugys tupi ant ryt vakare nuvysiančios gėlės...mane užplūsta liūdnos mintys,ir vien tik apie ilgesį,nes tada aš trokštu,kad Tu būtumei šalia ir suteiktum mano pasaulėliui spalvų ir gražumo...Su Tavim aš,galima sakyti,esu kitas žmogus,aš noriu būti Tau nuostabiausia būtybė Tavo pasaulyje,kad mylėtum mane visados...Kad norėtum visada valandų valandas žiūrėti į tą drugelį,margą,gražutį...ir į tą gėlytę,kuri,atrodo,nenuvys niekada...Noriu,kad Tu suprastum,kad tada Tu mane padarai laimingą,o aš norėčiau su savo mažyte šypsenėle pradžiuginti Tave,taip atisdėkodama už rūpestį,norą būti kartu ir tą suteiktą gyvenimo grožį,kad žinotum,kad ir aš Tave myliu...Žinok..ne kiekvienas taip gali....taip gali tik Tu.... (2005-04-25)