juraciuks rašė: jei matai kad vyras niekam tikes,prasideda atmazkes visokios nafig gaist laika kol jam ten atsistos,jei yra tokiu kad tik prisilietus jau stovi

Na jei tamstelei tereikia tik tokio kuriam nuo prisilietimo jau stovi, dažnai tokiems po pirmo judesio ir nusileidžia, - tai koks tai sex. viens -du ir viskas???? kuo jaunesnis tuo viskas vyksta greičiau - jokio malonumo.

simute12 rašė: ar imanoma su buvusiu vyru ,bandyti gyventi vel kartu ,septyneri metai kaip issituoke,ka patarsit

Ar verta patirti tą patį dukartus. jei buvo skirybos, tai joms buvo kažkokia priežastis, bejos skirybos labai jau retos. tai kam kartoti tas pačias klaidas, ir netikėk kad kažkas nori pradėti viską iš naujo - to jau tikrai nebus. Kai išsiskyrėte vaikai dar buvo maži, dabar jie jau gerokai paūgėje, jiems jau nebereikia tokios priežiųros, aišku jiems visada reikia ir reikėjo tėviškų jausmų, kartais ir pagalbos, bet manau taijau vėlu. Gyvenimas mažas, ir gyventi reikia nekartojant padarytų klaidų.(Čia tik mano nuomonė)

Ne veltui sakoma kad - kas per daug, tas nesveika. jei moteris dirba užsienyje, nors nesvarbu, ar vyras dirba užsienyje o jo moteris namie, bet tai truka ilgą laiką, tai paprasčiausias dalykas kad nereikia tikėtis stebuklo - jogvienas ar kitas bus ištikimas. jei nesimatote po keletą mėnesių, tai jau ištikimybės tikėtis manau kad beprasmiška, lieka tik pagarba, ir santuokos formalumas. Nor gal ir kažkas dar, na nežinau, gal koks prisirišimas. žodžiu, jei ryžtiesi tam kad vienas ar kitas išvyktų ilgesniam laikui, tai jau apie ištikimybę jokios kalbos neagli būti,- kiekvienas žmogutis yra su savo silpnybėmis, ir kartais mori paprasčiausiai pasidulkinti, o kai puse matų nėra oficiakaus partnerio, nėra ko kaltinti.

"molčia" sau gali kaire ranka padaryti, o gyventi reikia , ir nesvarbu kad vyras daugiau užsienyje.

ingri rašė: kai atsiranda nepasitikejimas ir dingsta pagarba, o tai nutinka, kai isivelia trecias ir isyra seimos...

Negi gyvenant kartu remiamasi tik pasitikėjimu ir pagarba, o kas tas trečias?? Jei tuo trečiu laikomas melužis ar meilužė, tai dar nereiškia visko pabaigą, jei nuo to nukenčiame, vadinasi šeimos pagrindas vien egoistiniu požiūriu remtas, tiek vieni tiek kiti mes esame laisvi žmogeliukai o ne ko nors nuosavybės. Pasitikėjimas ir pagarba - tikrų draugų bruožai, okur visų išdainuota meilė, tas brangus širdies jausmas, kurio gal me visi ir yra patyrę.

O apie kitą pusę nepagalvojai, - jie užaugę gali priekaištauti kad juos paliko be tėvo, dar nespėjus užaugti, mokykloje, darželyje juos gali įžeidinėti tie kurie turi abu tėvus, kam daužyti gyvenimus dar ir tų, kurie nėra nė kuo kalti.

Tada tokiam su kočšlu per galvą

Kastruotojai mat atsirado.... Didžioji dalis sėdinčiu už tokius ir panašius dalykus tai praktiskai sėdi ne už tai ką padarė, o užtai kad padarę neužsimokėjo. Neveltui yra poaskis: jei kalaitė nenorės - tai kuiliukui nestovės.
O kas liečia amžių, tai kiek žinoma - laimingiausias laikas poroje yra kažkur apie penkis metus, o toliau kaip dievulis duos, ne amžiuje esmė, o praleistuose kartu laiminguose metuose.

Tikra meilė pro langą neiššoka. jei ateina skurdas - meilė dar daugiau sustiprina jausmus, padeda surasti , tiksliau ieškoti išeities. Jei ji šoka pro langą, vadinasi tai netikra -falšas, ir jos niekada nebuvo, buvo tik vaidinimas, apgaulė.

Nagi, nagi, nagi, o jau pačios tokios dėmesingos, nebenti vienus ar dar antrus metus, o toliau ......