Tame ir visuomenės nelaimė, kad susirūpinusių tėčių vis mažėja ir mažėja. Gal tai pseudoliberalizmo ar subkultūros pasekmė, kad darau ką noriu kitų sąskaita? Aš, vis dėlto, manau, kad tvarka ir drausmė sūnums yra itin svarbi, nuo kurių priklauso: kurs jie šeimą ar ne, mylės žmoną ir vaikus ateity ar ne, mylės, gerbs savo motiną ar niekins, kaip dabar, ar apskritai gerbs ir mylės moteris. Esu gan konservatyvus čia, vadinasi, atsilikęs ir nemodernus, neliberalus, nes man ši smurto plėtra, ši smurto pedagogika, kuri dabar vyrauja, nepatinka. Mokėdamos drausminti ir priversti sūnus laikytis tvarkos, rūpintis buitimi, pačiam save apsitarnauti, pasirūpinti, pamatysite, kokių turtų įgysite, išmetusios tas kvailas, nežinia kieno tyčia primestas, nužmogėjimo pedagogikas. Įgysite sveikatą, garbę, orumą, ramybę, puikų gerą vyrą, stiprius ir laimingus sūnus, puikų valgių stalą ir raudono vyno. Sūnūs rūpinsis tavimi, savo būsima žmona, vaikais ir džiugins tave. Juk tai ir bus patys geriausi gyvenimo pilnatvės brūkštelėjimai - miegančiosios gražuolės pažadinimas savyje, pradėta puiki kelionė į save. Pataikaudamos, vergaudamos, nuolaidžiaudamos, paikindamos sūnus moterys praranda save ir atima puikų vyrą iš būsimos marčios, o kaltę suverčia mums, vyrams.

Įdomu, ar dabartinis lietuvaičių feminizmas siekia tokios harmonijos, kuri atvertų akis į džiaugsmo kupiną pasaulį? Ar tai dar viena dirbtinė valdžios vyrų suorganizuota akciją, kad įsiteikti Briuseliui? O gal tai troškimas žengti kovos keliu prieš vyrus? Juk dažnai moterys, matydamos mumyse nelaimių ir skausmų kūrėjus, įtikina save ir laukia tik blogų dalykų iš mūsų vietoj to, kad liautųsi lepinti sūnus ir pradėtų tikėti Dvasios stiprybe. Garsiai paskelbtumėte visam pasauliui, kad nebenuolaidžiausite ir nebevergausite sūnums, o pasistengsite išmokyti savarankiškumo ir atsakomybės, ir būsimos moterys ateity susilauks tikrų vyrų, ir feminizmo nebereiks. Išmokysite sūnus kitaip matyti pasaulį ir žavėtis moters grožiu, sielos šviesa, nesvarbu, kad karaliauja lapkričio tamsa, vėsu, o sieloj šviesu, nes įveikėte savyje vergę.