vienu zodziu vyrus tiesiog smerki,moteris nurasai kaip nesugebancias aukleti JUSU vaiku.....kur iseitis,o gal jos net nera....gal musu isties laukia ateitis kaip filme SEX MISIJA....

fataliska kurios kusys visada sutvarkytas

lelis rašė: Atėjo laikas klausti ir laikas atsakyti, kas yra feminizmas ir kur jis pasibaigs, kur sustos? Ar tai tikrai yra moters išminties, jos vidinės jėgos, jos vidinės energijos pastangos ir kūrybingumas paversti savo svajones tikrove? Juk negalime būti neatydūs savo galvos abejonėms, todėl niekada nenustosime to klausti savęs ir kitos lyties atstovių, kai gyvename tik vieną kartą, nors yra manančių ir kitaip, bet, jeigu klausiame pagarbiai, to pakanka, kad mums būtų atsakyta. Juk, būtent, dėl savo motinų mes neprarandame tikėjimo, kad moteris yra pirmapradžio saugumo, pirmapradžio tikėjimo, pirmapradės meilės šaltinis - svajonių sėjėja ir įkvėpėja, padedanti įgyvendinti sūnums ir vyrams savo svajones. Joks padorus vyras negali neigti savo motinos, vadinasi, moters apskritai. Juk taip jis neigtų pats save, savo kilmę? Ne visi gi nori gyventi atvirkščią gyvenimą, o nori turėti jame parastą ir mielą pilnatvę, nori turėti kelionę į save, į kitą žmogų - į Visatą ir nesigirti Kvantinės mechanikos išmanymu ir jos subtylybėmis. Feminizmo determinizmas vargu ar atstos nuoširdžius vyro ir moters pašnekesius apie fizinę ir dvasinę ramybę, kai jos reikia ir jų judėjimą, kai to reikia.

O siaube! Ir kodel viskas taip sudetingai?.. Juk diskusijos ne moksliniams straipsniams rasineti skirta vieta. Manau vis augantis ir agresyvejantis feminizmas atspindi tarpini pereinamaji laikotarpi nuo patriarchato link matriarchato. Pasiziurekit i zmonijos istorija ir bus aisku. Juk viskas pastoviai sugrizta, sukasi ratu - kaip spirale. Patriarchaline visuomene jau pakankamai sugriove ar baigia sugriauti, ka galejo. Tad atejo laikas matriarchato epochai griauti ar statyti?... Gamta visada viska SUSTATO I SAVO VIETAS.

Feminizmas, maskulizmas - nėra čia nieko blogo. Blogai yra tai, kad nekurioms moterims jau nebepakanka lygybės principo ir jos jau nori būti aukščiau lygybės principo - virš visko. Joms nebereikia pusiausvyros ir ruošia savo sūnums abejotiną ateitį, ruošia berniukus likt užriby - gulėt patvory arba papildyti nusikaltėlių gretas. Pačios nevisada suvokdamos, ką daro, formuoja nemenką neigiamai jų pačių atžvilgiu nusiteikusių ir smurtaujančių vyrų dalį visuomenėje, kuri vis didėja. Tai vadinama smurtinės visuomenės formavimu ir plėtra. Kas tai sugalvojo dar neaišku: priešai, valdžia, kaimynai? Klausimas lieka atviras ir sunkus. Atsakymo kol kas nėr.

Aišku, kad pasitaikius progai intelektualios moterys sieks valdžios ir neišvengiamai revanšuosis: už poligamiją, už vienpuses skyrybas, priverstinę prostituciją, už moterų grobimą ir pardavinėjimą, už pirmos nakties teisę, už izoliavimą, už reikalavimą moteriai nusižudyti mirus vyrui, už apipjaustymą, kaklo tempimą, pėdos augimo ribojimą ankšta avalyne, už gyvenimą haremo sąlygomis, už negalėjimą laisvai be vyro išeiti iš namų, už neturėjimą daugėlio pilietinių ir ekonominių teisių, už privalomą teisinę būtinybę anuomet tėvui sukrauti kraitį, už masinį mergaičių galabijimą prieš ir po gimimo kai kuriose šalyse, už abortų draudimą, kai kaltas vyras, nes nesiruošia rūpintis būsima mama ir savo vaiku, už pilietybės neturėjimą Romoje, už draudimą liudyti, balsuoti, sudaryti sutartis ir taip toliau. Toliau nebevardysiu, pačios žinote. Nors, aišku, ir pats feminizmas pačioje pradžioje buvo sugalvotas vyrų ir tik vėliau atiduotas į moterų rankas. Visi tie pirmapradžiai moterų judėjimai už emancipaciją buvo vyrų revoliucionierių sugalvoti ir organizuoti. Taip, kad ant visų vyrų gal nereiktų taip labai pykti, ypač žinant, kad nemaža dalis vyrų yra moterų išnaudojami irgi: darbe, namuose ir taip toliau. Radikalusis feminizmas, agresyvusis feminizmas turi daug neigiamų ir visuomenę griaunančių požymių ir savybių. Kita vertus, moterys turi teisę į atpildą už padarytas piktadarybes, už neteisybes jų atžvilgiu. Taip, kad vyrukų laukia sunkios dienos, ypač mamyčiukų, nesugebančių save apsitarnauti. Tai, anot moterų, amžini vaikai, kuriems mama reikalinga iki mirties. Taigi tie išvardinti piktavaliai ir moterų neapkentėjai dažniausiai yra tikrų tikriausi mamyčiukai.

Perfrazuojant Hugo šiai dienai:

Žmogus yra iškiliausias iš visų gyvųjų padarų,
Moteris viena iš jų: gryna, tauri, graži, išdykus.
Seniai apnuoginta ir internete demaskuota,
Nupiginta kaip niekad, bet intelektuali:
Stipri kaip niekad ir nebepralenkiama.
Feminizmas paskelbtas oficialia Europos politika.
Kūrėjas davė jai labai daug gerų išskirtinių dalykų.
Davė šansą, kad vyras ir moteris galėtų būt kartu.
Bet, deja, tik ne visada jai tai pavyksta padaryt,
Nes meilė nebemadinga, nebeįdomi, bet dar gyva.
Moteris išaukštinta, motina šventa ir pakylėta.
Vyras toks pats žmogus, kaip moteris, tėvas drausmė,
Nors aršios feministės jau stipriai abejoja
Ir seniai be baimės viešai kalba jau kitaip.
Skelbia mirtį baltiesiems patinams despotams.
Laiko vyrą baisiu nenaudėliu blogiečiu ir tironu.
Visų moters nelaimių ir kančių kaltininku.
Kiti dar tebemano, kad moteris yra vyro įkvėpėja,
O vyras jos skulptorius, tapytojas ir fotografas.
Jų abiejų protas kuria šviesą, jų galvos – meilę.
Kūnas, prigimtis pagimdo žmogų, meilė ji prikelia
Dideliems darbams arba paskandina neapykantos jūroj.
Feminizmas, maskulizmas - modeliai dar neaiškūs.
Tiek konvencijų, istatymų, konstitucijų prikurta.
Bet vyras dar stiprus ir moteris jau ne silpnesnė.
Ji nebepažeidžiama dėl ašarų, bet vis dar verkia.
O eilinis vyras jau tapo pavojingai pažeidžiamu
Ir kartais verkia, kai nieks nemato ir negirdi.
Spaudžia vagšelį rinkos ekonomika ir feminizmas.
Rinkos ekonomikos motyvas yra įtikinantis,
Bet ne visagalis, o nevykėlių ašaros jaudinančios.
Vyras sugeba būti didvyriškas, moteris kovotoja.
Didvyriškumas kilnina, skausmas ir nesėkmės sutaurina.
Vyras valdžios jau vienas nebeturi, jaučiasi nekaip.
Tenka dalintis ja su moterimis ir vaikais.
Moteris teikia pirmenybę švelnumui, darnai,
O vyras moters kūno grožiui, barbėms, kol nenusivilia.
Valdžia yra jėga, nors pirmenybė yra lygybės principas
Ir konstitucinė teisė jau nebeatšaukiami.
Vyras kartais dar būna geras, švelnus ir genialus,
Bet moteris jau turi daug galių jį pranokti,
Nes seniai ji jau nebe angelas geruokšlis.
Žmogaus genijus yra neišmatuojamas, jo meilė beribė.
Ir moteris - tas puolęs angelas vis dar nenuspėjamas.
Vyro siekis yra aukščiausia šlovė, muštynės - garbė.
Moters siekis – neprarasta vertybė siekti šlovės.
Jos šlovė kuria tai, kas kilnu, jos vertybės - kas dieviška.
Vyras yra kodas, moteris - raktas.
Kodas patikslina; raktas ištobulina.
Vyras mąsto, moteris galvoja, ką daryt su tuo vyro mąstymu.
Ir abu svajoja, kaip pakeisti šį pasaulį.
Mąstyti - tai turėti kirminą prote;
Svajoti - tai turėti aureolę virš galvos
Ir gerą draugą, laukiantį naktį parke po žibintu.
Vyras yra vandenynas, moteris – jo gylis.
Vandenyne tūno puošnusis perlas, o gylyje – pribloškianti poezija.
Vyras yra skraidantis erelis, o moteris dainuojanti lakštingala.
Skraidyti - tai užkariauti erdvę, dainuoti – tai užkariauti sielą.
Vyras yra šventykla, o moteris - šventovė.
Šventykloje mes atrandame save, prieš motiną – lenkiamės.
Iš moters mes kylame, o nuo vyro gauname.
Vyras ir moteris yra ten, kur Žemė prasideda.
Abu neabejingi dangui, Visatos pažinimui ir Hugo Boss.

P.S. Gal yra gebančių geriau tai padaryt, būtų įdomu paskaityt?