Jei liga, vadinasi be jo gyventi negalima.

Taip mūsų žmonės uždari, dažnai barasi, yra nepatenkinti,slegia finansiniai sunkumai...na tiesiog mažai šypsosi.O kaip galvojat jūs?

Tu pamok,
Kada eisiu pro langus,
Pastovėk,
Dar šypsniu palydėk.
Spindi akys -
Žiedai bičių žvangūs -
Tujen man
Baltą viltį jom sėk

Čia juk didelės džiunglės, o džiunglėse greit pasiklysi ir nieko nerasi.

ramunen rašė: alovele rašė: Kaip nekeista, raso tik moterys. Visos koneveikia vyrus, bet ju iesko... Buvo ir man idomus pasiulymas internetu. Kai as paklausiau, ar jam nesvarbi mano isvaizda, jis atsake, kad veida galima ir laikrasciu uzdengt.... Va,taip.Čia pagrinde visi ir ieško tik tam,kad veidą uždengt ir...rytoj vėl ieško.

Na žinoma vyrams visai nesvarbu, šiandien viena, o rytoj kita,gerai pasakyta ir veidą galima laikraščiu uždengt

Būna paskirtas gyvenimo takas, vieniems likimas kitiems velniava. Gali tikėti, o gali ne, bet jau taip yra.

Todėl, kad vyrai myli akimis.

Sutuoktiniai skiriasi tada, kai seimoje susidaro revoliucine situacija:
kai
apacios nebegali, o virsunes nebenori.

I psichiatrinę ligoninę ateina dirbti jaunas gydytojas ir iškart patenka į komisiją, kuri nustato ar pasveiko ligoniai.Slaugytoja pakviečia ligonį prie vonios, pilnos vandens, ant kurios krašto stovi du puodeliai – vienas mažas, kitas didelis. Skyriaus vedėjas liepia ligoniui išpilti iš vonios vandenį. Šis ima mažą puodelį.
– Į palatą,– sako daktaras.
Lygiai tas pats kartojasi ir su kitais ligoniais. Jaunasis daktarėlis norėdamas pasirodyti ir sako:
– Tai iš ligoninės išleidžiate tik tada, kai paima didelį puodelį?
Skyriaus vedėjas:
– Ne, tik tada, kai iš vonios ištraukia kamštį.

Randa naujasis rusas gatvėje 1 centą ir klausia praeivio, kas tai.
– 1 centas, t.y. pinigas, – atsako praeivis.
– Tai ką už jį galima nusipirkti?
– Nieko.
– Tai kas čia tokio?
– Pinigas, 1 centas.
Naujasis rusas ir vėl klausia:
– Tai ką už jį galima nusipirkti?
Nusibodo praeiviui aiškinti:
– Viską, viską gali nusipirkti!!!
Nueina naujasis rusas į parduotuvę, prisikrauna vežimėlį prekių, privažiuoja prie kasininkės, deda 1 centą ant prekystalio. Pardavėja žiuri į centą, į rusą, į centą, į rusą.
Rusas jai sako:
– Ko žiūri, grąžos neturi?