Kažkaip gal draugystę reiktų atskirti nuo intymaus ryšio, kai turi su ta drauge ar draugu kiek kitokį ryšį, interesą, poreikį ir planų. Gali nesusitikti dešimt metų ir daugiau, bet draugystė išlieka nenutrūkusi ir gali ją atgaivinti, atnaujinti. O va sutuoktiniams dažnai iškart visam laikui viskas nutrūksta.

Na taip, mielas šuniukas laksto pas kitas, bet tau ištikimas. Žinai dėl ko? Taip kaip vyras: laksto pas kitas, bet myli tik tave.

Nesenai aš šiame klube, bet jau pastebėjau, kad , dirbantiems pamainomis [ryte-vakare],nelabai yra ryte su kuo diskutuoti...Lieka ta savaitė, kai dirbi iš ryto... Bet apie ankstesnį pasisakymą.Moralas, manau, toks: rečiau matysies,ilgiau draugausi. Čia "rečiau", tai ne ilgi mėnesiai ar metai, bet nekasdienis matymasis.

Ogi labai paprastas ir vaikiškas atsakimas: tas arba ta, kurie nepalieka nelaimėje. Su kuriuo ar kuria gera, saugu, miela ir ramu, patikima.

Nebežinom nei kas yra draugystė, nei kas yra meilė, ir kuo jos skiriasi. Dauguma mano, kad meilė yra seksas, o draugystė kažkas geresnio ir dieviškesnio, patikimesnio, saugesnio, kūrybingesnio, dvasingesnio ir papildančio. Draugas nelaimėje nepaliks, o mylintis arba karštai mylėjęs gali ir nebesisveikinti arba skęstant dar ir pamurdyti. Ypač buvę sutuoktiniai linkę viens kito nebepažinti ir nesisveikinti, o tik dergti viens kitą - nelaimėje nepadėti, nors nugyventa kartu gali būti labai daug metų: penki, dešimt, dvidešimt ir daugiau. Nebėr meilės - yra tik biznis, sex industrija ir konkurencija, kas ką greičiau įveiks?

O šiaip moterys irgi žaidžia liberaliją, ypač auklėjimo ir drausminimo srytyse: žiūri TV, skaito laikraščius ir žurnalus, naršo po internetą ir hipnotizuojasi. Turi daug žinių, bet nežino, ką su jomis daryti? O po to skundžiasi ir pyksta, kad jų nieks nemyli ir nesupranta, kad nepadeda arba nemoka viso šito, kad nėr vyrų, kad jie niekam tikę, kad jų galvose vien tik vėjai švilpia, nepagalvodamos, kad į tą galvą dar reikia ir kažko įdėti, ypač pareigų ir supratingumo, o ne vien teisių ir hedonizmo. Vien libertarizmas čia nepadės.

Mano nuomonė tokia: jei nuo pat draugystės pradžios pokalbiai,mimika, prisilietimai[ar be jų] šaltesni, daugiau oficialūs[jei tik taip galima sakyti?], tai bendraus jie gana ilgai KAIP DRAUGAI.Jeigu daugiau šypsenėlės,praeinant ar kokios kavutės duodant,prisilieti, pasilenki per arti, "numeti" kokią paslėptą užuominą ir pan., tai draugystė artėja prie "meilės",kas kaip ir tikra draugystė gali būti įvairaus ilgumo.Čia, greičiausiai, kiekvienas žmogus yra individas ir gali pasielgti labai ir labai individualiai [įvairiai].Nuo draugystės iki meilės tikrai netoli, aišku, jei draugauji ir susitikinėji realiame pasaulyje...Gi, paprastai nesirenki nepatinkančio draugo [šiuo atv. draugės],kaip ir žmonos[vyro],nebent vedi iš išskaičiavimo...