O man atrodo reikia paprasciausiai pazvelgti baimei i akis, ne tam ko tu bijai, bet paciai baimei, paklausti paties saves:
- kodel as bijau, is kur ta baime. To patie klaustu ir betkuris psichologas, visas baimes susikuriame mes patys ir mes patys turime jas nugaleti uz mus niekas to nepadarys.

Yra gera rusiska patarle "celoviek pretpalagaet- boh raspalagaet", as cia tam, kad tu gali kurti ir savo maza ir gal ne vie savo didesni pasauleli, gali suplanuoti nors ir visa gyvenima i prieki. Bet kartais, atsiranda atrodo visai maza smulkmena, kuri viska apvercia aukstyn kojom.

O kam tada to reikia, kam seis laikais daugevaike seima?
Aisku as uz , bet tik tokiose seimose, kurios yra apsirupinusios, kur nereikia skaiciuoti kasniu, kad gink dieve nesuvalgytum daugiau, nes broliui ar sesei neliks, kur nereikia mergaitei sulaukusiai kokiu 7m. priziureti 5-6men. dvynius brolius mes mama tuo metu turi eiti i darba, nes vienas tevas seimos paprasciausiai neislaikys.

O ar gerai vaikams uzkrauti suaugusiu darbus, tai kada jiems vaikyste pasiziaugti?

villler rašė: pagavau save galvojant, kad noriu numirt

O cia... kodel, buvo labai gerai, ar labai blogai?

Bet nepilnavertiskumo kompleksa jauciate tai jus? as tik noriu pasakyt, kad tar musu yra daug bendra, bet tuo paciu mes ir labai skiremes, o kai norime, ne vienas kita supras, bet supanaseti, va tada ir turime geju ie lesbieciu paradus, nes zmones nebesupranta kas jie.

O gal tode, kad pas vyrus ir tai atmintis geresne?

O ka isgirsti, buna ir taip kaip tame multike "senelis ir namelis", tikiuosi dauguma mate

Na kiek as supratau visi sako, kad likimo nepakeisi, bet ar jis vienas, o gal tai kelias, kuris turi savo sankrizas ir issisakojimus, ir vis delto, nuo musu paciu priklauso kuriuo keliu pasukti, aisku mes nezinome, gal jie veliau susibegs i viena vieta.
Bet ar zinote ko mums pavydi angelai, jie neturi apsisprendimo teises.

Siaip si diskusija apie atostogas kaime jai turit ka papasakoti mielai prasom.