pelargonija rašė: tyla rašė: Čia matyt turėta omenyje ,kad reikia saugot ,kad kita nepaveržtų ne cia tureta omeny saugoti kad neisnyktu kaip koks dinozauras

tu visiskai teisi,o saugoti,kad neiseitu pas kita,tai neimanoma issaugoti,jei nores,tai ir iseis...o isnyksim mes visi...kada nors...
Cia buvo kalbeta apie tarpusavio supratima,nekeiskim temos

Žinot ką vos aparpuolio negavau dirstelėjusi pro langą balta ,kaip žiemą maniau ,kad dar sapnuoju pasitryniau akis nu ne ,nesapnuoju ,tikrai žiema ir tikrai balta o sniego privaryta

svajotojas2 rašė: Na, šiaip tai ne pagrindinė klavišus spaudinėti . Greičiau šalutinė,kaip pirštų ir mąstymo miklinimas . O aplamai, tema sakyčiau įdomi. Nors ką nors naujo,ko nepasakė didieji mastytojai vargu ar galime atrasti. Tiesiog savo potyrius galime parodyti per savo mąstymo prizmę. O savo pasisakymuose aš šiek tiek provokuoju, gal būt ginčą,gal būt diskusiją ...

matyt dar ilgai teks provokuoti.matai-niekas neatsiliepia i tavo provokacija

zemyna rašė: na,man dar tobuleti ir tobuleti...bet ka pasakau,tai tikrai zinau

dar viena žinovė iš po tilto...

Labas rytas visiems. Pratesiant tema. Bet kur būtent galima surasti žmogaus,gal netgi ne žmogaus o žmonijos, gyvenimo prasmę. Taip,kad mes atsikeliame,pavalgome,einame į darbą,kažką sukuriame, mūsų masteliu kažkokia prasme turi. Bet ar kas pasikeistų visatos požiūriu jeigu mūsų nebūtų? Netgi jeigu nebūtų žemės,arba ir visos saulės sistemos? Gal, mūsų gyvenimo prasmės ieškojimas, viso labo yra tik mūsų pačių nenoras pripažinti jog esame tiesiog parazitai ant žemės kūno?