savizudybei pasiduoda tik silpni zmones,o stiprus kovoja iki galo,siuo atveju turiu omeny nepagydoma liga,kuri tiesiog vede kiekviena diena ir valanda prie mirties ir kaip kiti greit pasiduoda,o kiti tiesiog pakele galva laukia...ir to zmogaus pasakyti zodziai buvo tokie;-as ne durnius ka zudyciausi ir zmones palaikytu mane silpnavaliu,gyvensiu kiek skirta...

teko ir man,nors cia is vyro puses,bet buvo artimas zmogus ir mire musu akyse...pirma karta maciau kaip iseina zmogus anapus ir tas vaizdas stovi ir dabar dar akyse,nes buvo tik pries 2metus...ta akimirka nebezinai ka daryt,kur pult...nors buvom jau kaip ir susitaike su ta mintim,nes iseities nebebuvo,bet kai tai ivyksta atrodo ir uz smilgos griebiesi,kad tik dar ilgiau jis pabutu...

As irgi galvoju,kad cia neiseitis,bet atvirai tokiu minciu ir pas mane buta,matyt jaunyste kvailyste...tiesiog tokie zmones matyt niekuo nepasitiki,net patys savimi,manyciau kad ta akimirka kai ateina tokia mintis reiktu kad galetu su kazkuo pasikalbeti,issilieti,o gaves paguoda gal bent kuriam laikui praeitu ta siaubinga mintis,jiems gal ir geriau palieka,bet kiek kitiems skausmo...

as taip pat pritariu,kad yra tikrai geru vairuotoju ir moteru,bet zinoma yra ir tokiu,kad ir mane sunervina kaip vaziuoja...ir va tokios vyru nuomones,kad moteris uz vairo,tai jau tragedija niekada nesuprasiu...ir mano vyras linkes panarneti,kad ir ta darau negerai ir ana,bet kai va ji vazu is po kokios baliuskos,tai tampu pati geriausia vairuotoja,visa kelia giria...tai va as linkusi manyti,kad blaivus vyrai bijo pripazinti,kad moteris uz vairo tai gerai,o va girti pasako visai kitaip ir tai nereiskia,kad girti nebesupranta nieko,supranta jie viska,juk sakoma,prigirdyk vyra ir jis pasakys visa tiesa ka galvoja is tikruju,na taip sakau is savo praktikos...