as daugiau logiskai mastau, nei smalsauju...nesu smalsi...

siais laikais ir penkiolikmetes gimdo, o mylisi is smalsumo, sakysit ne? arba is kvailumo? ar neisprusimo?juk faktu tokiu yra, tokia realybe...juk yra toks posakis, moteris nenores,vyras jos tikrai nelies....

isivaizduokit tokia situacija: du jauni zmones praleidzia viena vienintele nakti, ir staiga po sios nakties nestumas...ir tada prasideda problemos...tai ,ka tokios vedybos duoda...nei jausmu, nei meiles ir taip kvailam aisku,kad tokios vedybos baigsis skyrybomis.....sulaukes brandaus amziaus jauti atsakomybe uz save, uz kita zmogu ir uz nauja gyvybe....ir tai nesi garantuotas ,kad nugyvensi iki gyvenimo pabaigos?

susidejjus gyventi,,,yra tik viena patogu: nereik uz skyrybas moketi...

todel nepateisinu zmoniu,kurie atseit myli ir lauzo istikimybe...tad kiekvienas tegu pasveria savo zodzius...kam ta priesaika reikallinga ,jei ji yra lauzoma....

todel ne mokinys mokytoja mokina, o atvirksciai...taip,kad as jau sita zinau...

klysti as jau patyriau...patikek mano gyvenime buvo ir silto ir salto...todel dristu tai teigti l00 procentu...

as kai dvigubo gyvenimo negyvenu, tai esu uz istikimybe...ju k nera malonu,kai du zmones valgo ta pacia kasdiene duona,ir tuooo paciu uz nugaros durklu smogia? ar tai nepazistaamas jausmas?

tai tada ner ko stebetis...kas nori tegu eina i sona...visvien uz kada nors uz malonumus tenka moketi seimos,sveikatos kaina.///

kadangi manasis problemu nekele, tai nieko tame keisto ir nepatogaus nematau...