Na na na, ir kokie jau čia mes, Vandeniai, blogi? Nejaugi? Kad negalim mylėti vien tik žmonas? Žinoma, kad mes negalime, bet ją irgi mylime, oi, ne prastai, nors tikėtis, kad ji bus vienintelė nereiktų. Mes be abejo mėgstame moteris, vyną, muziką ir gerą, patikimą kompaniją. Mėgstame intymumą, meną, filosofiją, žavi Visata ir jos gelmės. Esam mažiau pragmatiški, nekasdieniški, daugiau romantiški ir pakilę virš žemės rūpesčių, intrigų ir kvailysčių. Nesame prisirišę prie vieno žmogaus, bet laikomės duoto žodžio ir sutarties. Tvirtai laikomes atitinkamų vertybių ir draugystė mums svarbesnė už meilę, už intymią meilę. Dvasinis komfortas ir dvasinė ištikimybė, ir patikimumas mums svarbesnis už tuščią fizinę ištikimybę. Draugų mes neišduodam. Jei žmona pajėgi tapti mums draugu, mes jos tokiu atveju irgi neišduosime. Taip kad sekso mums maža. Nepatariame su mumis stoti į mūšį net Liūtui, nes mes galim pakilti aukščiau, kur jo nasrai ir letenos mūsų nepasieks, bet pakilę narsuolį galime gerai išprausti ir padoriu žmogum paversti. Atsiprašau už pasigirimą, todėl kitiems bus gera proga mus čia geranoriškai pakritikuoti ir pabarti. Sunku mums būti prisirišus prie vieno žmogaus, nors supratingų žmonų neskriaudžiame, o mėgstam daug kuo pamaloninti, palepinti, nuprausti, nustebinti ir neprastai pamylėti. Taip pat ir vaikų atžvilgių - jų neatsisakome, neskriaudžiame, bet pylos už neklausymą gali gauti geros, kol netapo visaverčiu žmogum, o va su žmonom jau mums sunkiau, jei jos yra nesupratingos, pavydžios, nekūrybingos, egoistiškos ir kvailokos. O šiaip visi ženklai puikūs ir gerai gaunas, jei jie tai žino ir save pažįsta, vadinasi, gali pakoreguoti ir prisitaikyti ne tik prie savęs, bet ir prie bet kokio kito ženklo žmogaus. Laisvė, draugystė ir atsakomybė mus pagrindinės ir didžiausios vertybės. Svarbu nesuabsoliutinti Zodiako, o priimti jį su tam tikra humoro doze.

Truputį, bet jei ką labai įžeidžiau ar užgavau - atsiprašau. Juk nebūna amžinų priešų. Va jankiai - supartalino Vokietiją, Romą ir Japoniją, miestus su žeme sulygino, supleškino po tų pačių Hansų išmįslu - atomine bomba - gyvus miestų gyventojus, o dabar geriausi draugai ir sąjungininkai. O Rusiją ir Kiniją išgelbėjo nuo pražūties - tai dabar priešais tapo ir mus visus ekonomiškai skandina ir energetiškai baloje gerai murdo ir purvina. Taip ir mūsų diskusijose, tikiuosi, būna kartais. Taigi,- atsiprašau!

Žinot, mielos damos, dėl mūsų kiauliškumo štai ką aš jums pasakysiu: blogi vyrai - tai pirmiausia blogi sūnūs, blogi vaikai, o tik po to niekam tikę vyrai be atsakomybės, palepę ir jūsų nemylintys, ir neapkenčiantys - laikantys jus prastesnėmis, žemesnėmis už save būtybėmis ar "pupytėmis", ar dar blogiau. O čia ne tik tėčiai kalti, bet ir jūsų begalinė klaidinga meilė, manau, kalta ir tai, kad kažkada pagailėjote mums beržinės košės, kai reikėjo, o tik klausėte per TV ar FM radiją kvailų, užsakytų ir papirktų patarimų ir pamokymų, todėl ir turite dabar ką turite - degraduojančią eilinę vyriją, nuolat įžūlėjančius ir smurtaujančius paauglius, jų gaujas gatvėse, smurto plėtrą ir elitą dėl babkių iš Vakarų pertekliaus, nebežinantį kas besantį, manantį, kad nuo pačio Dievo išrinkti ir paskirti nulėpausius ganyti, kaip anksčiau proletariatą. Juk kažkam už sienos reikia, kad būtume kvaili ir nekonkurentabilūs - prasigėrę, demoralizuoti, lengvai valdomi ir išnaudojami, antivisuomeniški, asocialūs, nesolidarūs, nevieningi ir nebesusigaudantys arba turintys per daug žinių, bet nežinantys, ką su jomis daryti. Gera atmitis - labai gerai, bet tai dar ne viskas, kai nesugebam mąstyti, kaip ir tos Frau Rinau atveju.

O žinot, juk labai gera būdavo kaime pas močiutę ant krosnies, tikrai. Ten galėdavai laisvai išsipasakoti ir apie gražuoles šaltą žiemą nakčia pasvajoti, kai obelys pokšėdavo nuo šalčio. Pagalvodavai, kaip būtų gera prie nuogos gražuolės čia ant pečiaus prisiglaust. Bet, deja, nebėra nei močiutės anei krosnies, anei gražuolės iš Rygos.

Kažkaip gal draugystę reiktų atskirti nuo intymaus ryšio, kai turi su ta drauge ar draugu kiek kitokį ryšį, interesą, poreikį ir planų. Gali nesusitikti dešimt metų ir daugiau, bet draugystė išlieka nenutrūkusi ir gali ją atgaivinti, atnaujinti. O va sutuoktiniams dažnai iškart visam laikui viskas nutrūksta. Ima ir užblokuoja, kaip mane "gražios fėjos": "Anketa nebus aktyvuota-esate nepageidaujamas, nes - Pigmalion'as". Ir dainelė sudainuota - baigėsi komedija!

Nieks šiaip sau ir nesako, kad žmona yra bloga, bet taip susiklosto gyvenimas ir nutinka tokių objektyvių dalykų, kai tu nebegali kartu gyventi toliau ir viskas. Įvyksta kažkas tokio, kas mums nebepavaldus ir mūsų nebeklauso. Ir nuo sutuoktinių nebepriklauso. Nes, jei gyvensi toliau - prarasi save, o dar ko nors ir blogo, nepriimtino gali padaryti visai to nenorėdamas, nes prigimtis nėra jau tokia gera ir miela, lengvai valdoma ar sutramdoma paukštytė. Taip, gan dažnai žmonos pasirodo buvusios pačios geriausios, deja taip.

O kodėl nepaskaičiuoti? Man yra tekę su kaiminka ir buvusia bendradarbe nekartą ir paskaičiuoti žvaigždes rugpjūty, ir, deja, nenusidėti. Tiesiog gera bendradarbė išvertė ne kartą iš lovos po vidurnakčio, kai buvo krizė šeimoje, kai buvo labai bloga ant sielos ir kitur. Ir atsisakyti negali - turi išklausyti, kartu pamąstyti, o gal ir padėti, juk mūsų taip mažai belikę. Buvom labai draugiškas ir šaunus kolektyvas, kol mūsų ereliai neišddraskė. Kaip jūs čia taip mąstote ir elgiatės kažkaip negerai ir kitaip? Daug prarandate, o kirmelėm bus nesvarbu, kokios jūs ten buvote? Keiskit požiūrį ir elgesį pagaliau, ir būkite laimingesnės, o ne tokios kažkokios - per daug dorovingos, dievobaimingos ir, bala žino, dar kokios netokios ten.

Oi, Dieve, ten kažkas ne taip ir labai stipriai. Be to man nepatiko, kad prie jos akiplėšiškai šliejosi ir tyčiojosi iš ES šalies teisės, vedami savanaudiškų, egoistinių tikslų prastos reputacijos susikompromitavę politikieriai, norėdami taip lengvai sumedžioti kvailų rikėjų balsus, prisidengus nebrandžios šalies motiniškais jausmais ir instinktais, ne visada teisingais ir tikrais, o čia tokia proga pasitaikė paburnoti dykai prieš Europą ir drąsiems pasirodyti nulėpausių tarpe - susirinkti balsus.

kreivazande rašė: nereikia nieko statyti..pavz: tevas su nauja seima issiveza vaika i bet kuria Europos sali, nieko nepasakes motinai...kaip tai atrodo? normalu?...ir pasirodo nera jokiu kliuciu...

Na tai blogai, labai blogai. Taip neturėtų būti, bet yra daugybė vyrų, kuriems vaikai apskritai nerūpi ir tarsi neegzistuoja. Ir jų labai daug ir nuolat daugėja, o ne mažėja dėl tos pačios liberalijos ir išpustų, nerealių teisių. O motina, manau, turi turėti tam tikrą pirmumo teisę į savo vaikus, ypač mažus, saiko ir padorumo ribose, bet ne absoliučią, žinoma.

Aš jos irgi nepalaikau, o dar ir gerai pamokyt reikėtų, kaip tyčiotis iš lietuvaičių ir spjaut civilizuotai šaliai į akis, kuri mums ir gramatiką, lietuviškas knygas, laikraščius ir žodynus, ir kalbėt lietuviškai Karaliaučiuje leido ir nesakė: "siuvo - pasiuvo", kaip lenkai arba "nekalbėk paukščių kalba!", kaip mano laikais. Pagaliau knygnešiai rado ten prieglobstį. Mums buvo suteiktas šansas jau tada to M. Liuterio atsikurti, bet nepasinadojome ir pragėrėme mums suteiktą laiką. Mes ir dabar galime prarasti šansą atsikelti. Kai Lietuvoje visi pliurpė tik slaviškai ir buvo draudžiama mūsų kalba - Koenigsberg'e galėjai kalbėti ir peštis su Hansais, ir būt net universiteto rektoriais. Na, uždarydavo į balangę, gaudavome į kailį, bet nežudydavo. O kartais iš tiesų mus reikia gerai papurtyti, kad atsikvošėtume, ką mes darome. Mes turim turėti teisę į dvigubą pilietibę, būti solidarūs kaip žydai ir mylėt, palaikyt vieni kitus visame pasaulyje, o ne galvas kapot, kaip dabar dėka tokių pseudo žmogaus ir vaikų teisių. Išsigimimas kažkoks bijot užsienyje savo tautiečio. Visai nusigyvenome su tomis teisėmis išrinktiesiems. Vieniems galima viskas, o kitiems - nieko!