Nebežinom nei kas yra draugystė, nei kas yra meilė, ir kuo jos skiriasi. Dauguma mano, kad meilė yra seksas, o draugystė kažkas geresnio ir dieviškesnio, patikimesnio, saugesnio, kūrybingesnio, dvasingesnio ir papildančio. Draugas nelaimėje nepaliks, o mylintis arba karštai mylėjęs gali ir nebesisveikinti arba skęstant dar ir pamurdyti. Ypač buvę sutuoktiniai linkę viens kito nebepažinti ir nesisveikinti, o tik dergti viens kitą - nelaimėje nepadėti, nors nugyventa kartu gali būti labai daug metų: penki, dešimt, dvidešimt ir daugiau. Nebėr meilės - yra tik biznis, sex industrija ir konkurencija, kas ką greičiau įveiks?

Taip, TSKP istorijoje vyrai neįvardijami kaip kiaulės, o priešingai - ten mes pasaulio ir moterų valdovai. O dabar nemaža mūsų dalis atsidūrė dugne.

Kaip nesupainiosi, kai aplink pavasaris ir saulė šviečia, kai aplink tiek daug gražių damų ir panelių, o pats jau ne kažin kas - gali tik pasvajoti. Svajoti kol kas nedraudžiama, tiesa? Apkunesnėm reiktų ant dviračio persėsti ir daug problemų taip atpultų arba mažiau valgyti, bet dažniau mylėtis. Aišku, kvailinti save nerealiomis dietomis ir reklamomis nereikėtų, bet susireguliuoti kažką reiktų, nors genų nepareguliuosi - padarys savo. Negi nesutinkate, kad, būtent, užpakaliuke ir gražiose šlaunyse, o ne kriauklytėje ir net ne stringuose saugomos maistinės medžiagos, reikalingos vaisiaus smegenims tinkamai susiformuoti ir turėti vaikui intelektualinį pagrindą, o ne debilišką ateitį ir būsimą degradaciją - gulėjimą apsidergus patvory apsikabinus "bambalį" ar galinėse viešojo transpoprto sėdynėse ir visiems smirdėti, sudarant keleiviams rimtų nepatogumų?

Žinoma, kad mums fiziškai graži, jauna, seksuali, nors ir paika barbė, patrauklesnė, nes turi daugiau biologinių privalumų. Juk mums, vyrams, grožis yra tai, kas biologiškai ar fiziologiškai, evoliuciškai teisinga, o ne vien intelektualu, kultūringa ar dvasinga. Vyrų lytinis potraukis ir geismas akimirksniu atlieka moters sveikatos ir vaisingumo diagnostiką. Juk ne šiaip sau mums fizinis grožis susijęs su moters genetiniu patrauklumu. Graži barbė turi daugiau hormonų, užtikrinančių vaisingumą. Juk užpakaliuke ir gražiose šlaunyse saugomos maistinės medžiagos, reikalingos vaisiaus smegenims tinkamai susiformuoti ir turėti vaikui intelektualinį pagrindą. Didelės krūtys rodo, kad barbė gali daugiau pieno išskirti vaikui pamaitinti. Va dėl ko mes labiau mylim blondines ir barbes. Tokia štai paprasta meilės anatomija, kuri dabar gan dažnai būna apgaulinga, nes silikonas šiandien gan sėkmingai mainomas į pinigus ir į vyrų dėmesį, geismą ir aistras. Eilinį kartą liekame apgauti.

Gal Jūs ir teisi, reiks pagalvoti.

Dudki! - mes ne kiaulės. Ir dar, kas čia per principai ir kunigaikščiai ("Il principe"-Niccollo Machiavelli)? Geriau skaitykit TSKP istoriją, bus aiškiau, kad mes ne kiaulės. Juk tai tikras "raison d'etat" be pagrąžinimų, kaip apgauti nulėpausį iš Kėdainių ir visos Lietuvos. Hm, bet nei joje, nei "Il principe" nerašo, kad mes, vyrai, kiaulės. Tiksliai, hm? O ir Borgia ne paršiukas. Jis dar viską tebeturi. Jis gi nuoširdžai siekė įvykdyti Dantės ir Vytauto svajonę - suvienyti ne tik Italiją, bet ir sutaikyti vyrus ir moteris Lietuvoje ir nutraukti lyčių karą. Kartu su Machiaveliu sukūrė daug universalių dalykų, kaip kabinti makaronus: "garbingos apgaulės" ir "šventas melas" vardan Lietuvos ir šeimos ar "šlovingosios nedorybės", ypač su moterimis. Čia kažkas ne taip - kažkoks nesusipratimas ar nevykęs Kirkilos instruktažas, gal pokštas, apie CK ir bufetą.

Na ir pasakėt! Eikit jau eikit, negi mes tokio pasakymo ar įvertinimo verti, kai be kuosų mes gyvent negalim?.. Reiks taurę gero vyno išgert už buvusias gražuoles, kad pamiršt tokį jūsų posakį būtų galima.

O šiaip moterys irgi žaidžia liberaliją, ypač auklėjimo ir drausminimo srytyse: žiūri TV, skaito laikraščius ir žurnalus, naršo po internetą ir hipnotizuojasi. Turi daug žinių, bet nežino, ką su jomis daryti? O po to skundžiasi ir pyksta, kad jų nieks nemyli ir nesupranta, kad nepadeda arba nemoka viso šito, kad nėr vyrų, kad jie niekam tikę, kad jų galvose vien tik vėjai švilpia, nepagalvodamos, kad į tą galvą dar reikia ir kažko įdėti, ypač pareigų ir supratingumo, o ne vien teisių ir hedonizmo. Vien libertarizmas čia nepadės.

saulyte39 rašė: kas yra tikroji meile? labai gerai meile apibudinama sv.raste kai du kunai tampa vienu ir gyvename du viename...kai sielos irgi susilieja i viena visuma...tai cia yra darna, harmonija, ir tyra....neveltui sako du zmones gyvenddami visa gyvenima supanaseja(tik as kalbu kaip apie palyginima, o nelyginima ....)o realiam gyvenime tai paciu zmoniu suvokimo lygis,supratimas ir mastymas,,nes jei dviese ugneles nieks nekursto,ji savaime pati ir nesikurs...reikia dvieju zmoniu sajungos...o ne vieno zmogaus meiles..nes meilei auku nereikia...

Du kūnai niekada netaps vienu. Jie tik gali susitarti kas kaip ir prie ko: kaip gyvens, draugaus ar nedraugaus, mylės ar nemylės viens kitą ir kaip augins vaikus: kartu ar atskirai, ar apskritai vienas iš jų neaugins. Na taip, kurgi ne - meilė vaikui amžina, bet vaiko - ne. Jo meilę pakeis visuomenės rūpyba ir svetimųjų meilė. Kai kurie dėl tokios meilės taip niekada ir netampa savarakiški - niekada nei užauga, nei subręsta. Tenka tėvams jais iki pensijos rūpintis ir visus namų ruošos darbus už juos nudirbti. Tokių pavyzdžių daugiau nei reikia.

Na baikit, pradėkit mylėti vieni kitus ir būkit solidaresni - tada bus mažiau nelaimių ir kitų problemų. Žmoną myli vienaip, vaikus, draugę ar draugą bei Tėvynę kitaip: būna, kad ir viskas susikeičia vietomis. Pradėkite nagrinėti žmogaus problemų arba jų santykių evoliucijos istoriją, nusiėmę juodus tamsius akinius, pro kuriuos kartais nebematote ne tik savo nosies, bet pasaulio ir gerų žmonių aplink, kurių, deja, dar irgi yra.