Man jau reiktų čia padėti tašką su išvada, kad nepragmatikai pragmatikus supranta ir gerai pažįsta, o va pragmatikai mūsų ne. Čia ir visas įdomumas bei pagrindas konfliktui. Pragmatikų nelaimės prasideda tada, kai jie atsiduria už šeimos ribų ir susiduria su savo sukurta realybe. Kartais tas susidūrimas ar pažintis baigiasi labai liūdnai - ima ir prapuola arba sugriūva viskas. Šeima privaloma rūpintis, bet gal ne kitų šeimų sąskaita, o etiškų mainų sąskaita? Mūsuose nekurie pragmatikai ir skurdžiai taip yra įpratę dergti, kaltinti kitus ir keikti tik valdžią, kai patys yra tokie pat, kaip ir ta jų rinkta valdžia. Turi blogą sąvybę - gyventi kitų sąskaita. Pragmatikų manymu nereikia rūpintis kitais. Bet tai tęsiasi tik iki tol, kol vieną dieną dukra ar sūnus nesusituoks su tokios šeimos nariu, kuria pragmatikai siūlo nesirūpinti ir palikti savieigai, rinkos ekonomikai ir liberalijai, ir tada visa pragmatikų idilija ir gerovė ima ir sugriūva, bet vėl kalti kiti ir kiaulės vyrai. Kitavertus,dėl kelių kuosų, kurios čia tvarką daro ir gaudo klonus labai nepatenkintos manimi mane vėl užblokavo ir nebegalėsiu padiskutuoti ir atsiliepti į laiškus, nes joms labai nepatinku ir esu nepageidaujamas klube, tad likit sveiki, ką užgavau atleiskit, ate!

Tai puiku! Esat laimingas žmogus ir mes, mažiau pragmatiški ir mažiau realūs, Jums linkime to pačio. Bet aš čia turėjau omenyje kiek kitokią visuomenės dalį, kuriai nelabai sekasi ir nėra labai jau laiminga ir patenkinta gyvenimo kokybe ir taip toliau. Todėl ir bandom apsikeisti nuomonėmis, patirtimis ir etiškai pasibarti, pasiginčyti ir nesutikti arba sutikti. Juk apskritai bet kokia padėtis Lietuvoje nėra gera, o mes visi kartu velkamės Europos uodegoje pagal visus parametrus, etikas, statistikas ir moralę. Daugiau nei pusė šeimų Lietuvoje išsiskyrę, jose siaučia smurtas ir kiti negeri dalykai. Apie tai kalba ir pateikia duomenis Eurostatas. O kas bus su infliacija? Kiek ji šeimų paleis vėjais ir kiek sugriaus gyvenimų, likimų, meilių, kiek vaikų padarys nelaimingais. Galim visai nusikonkuruoti be to Euro su ta pabaisa ir panašia valdžia, kuria esame mes patys,o ne tie, nes mes tokius pasirinkome, nes tokie esame mes pirmiausia, o ne jie, bet norime pašnekėti ir pajuokauti, paišdykauti, papramogauti. O kartu ir labiau pažinti žmones ir save, aplinką arba susidraugauti su gimininga siela ar prigimtimi, kurios kažkur tūno sau vienos ir kažko laukia.

Įdomu, o kas čia riejasi? Pragmatikai, realistai ar tokie trenkti kaip aš? Tiesa, mes gi turime labai garsia istorinę pragmatikę ministrę. Galim pasimokyti pragmatiškumo, konkretumo ir, žinoma, verslumo, ir kaip reikia rūpintis savo, bet ne svetimais vaikais.

Jei nenustosit sūnums arabų pūst, nieko gero nebus, nelaukit ir ateity. Jei nenustosit varyt kvailų pedagogikų ir kitų trenktų metodikų propagandą ir pagal jas auklėti vaikus - normalesnių vyrų savo dukroms nesulauksit, o jie dar bus blogesni už mus. Ne tik kad dviejų valandų neištversit, bet dar ir į ... gausit. Juokai juokais, bet tai kartu ir labai realu, o jūs gi taip mėgstate realius, konkrečius vyrus, tiesa?

pokahonta rašė: vienu metu skaitau, kalbu, galvoju, ziuriu, sedziu, mirksiu, sypsaus, juokiuos ir zaviuos ko cia tik nera

Žodžiu, beveik Cezaris su kriauklyte. Puiku, Jūs seniai jau aplenkėte eilinę vyriją. Bet ką tada siūlytumėte mums daryti, kaip gyventi toliau? Kaip rasti bendrą kalbą ir papildymą su jumis kartu?

Na taip, moterys taip vyrus vadina, kad ir kaip būtų liūdna ir nenorėtum sutikti. Yra kaip yra: moterų išminties nepakeisi.

Kai kuriems šaunuoliams prie babkių, kaip nulėpausiai nekurioms aikštingoms damoms, bet jokiu būdu ne visiems žmonėms tai galioja.

Žinot, damos, pasirodo Jums tinkamiausi nulėpausiai - kvailesni už jus. Kaip mes, vyrai ir moterys, panašūs net baisu? Ieškom kvailesnių už save ir prasižengusių, kad visada būtum kaltesnis. Vyrai irgi ieško kvailų barbių. Nes tik su barbe gali ištverti ilgiau nei dvi valandas.

Kiek suprantu, čia ne vien natūros portalas, bet ir pramogų teatras. Todėl neverta čia viską priimti už gryną pinigą.

Diagnozė puiki, beveik ideali, nieko ir nebepridursi.