Neliūdėkit, viskas bus gerai. Žemaitijos liūtas Žvagulis taps LEO LT gen. sekretoriumi ir visi tapsim ne tik sąžiningi, bet ir išmoningi - visi ubagėliai gaus dykai po žibalinę. Telšiuos prasidės lux "Slovianskij bazar" vasaros konkursai, baliai ir festivaliai - duosim Europai į dantis. Drauge sukursim himną: "Duok, duok Europai į snukį".

Ašarėle tu ašarėle, vienas žmogus niekada nieko nevaldo, net savo žmonos. Tu ką, vėl mums siūlai totalitarizmą, kad mes nematytume nei Paryžiaus, nei Berlyno, Romos, Tokio ir Čikagos? Na jau ne, brangute, neišdegs. Aišku, Lietuvai pakaktų trijų partijų. Tai būtų optimalu, patikima ir efektyvu - atsakinga. Bet dabar mes turime Valinskų šeimynėlę, kuri su Greitojo Ramanausko greitųjų konservatorių "Ragų partija" Lietuvą prikels Trečiąją dieną, kai tik šeiminėlė stos už valstybės vairo. Ilgai laukti neteks. "Ragų partija" ragus tautai įstatys greitai. Galės lietuviai giedoti sustoję ant Vilniaus kalvų apie tėvelį Valinską ir motinėlę Ingą. Tada nano technologijų Lietuvėlėje bus tiek daug stipriųjų greitintuvų: stipri valstybė, veržli ekonomika, solidari visuomenė, orus žmogus ir finiše - ragai.

Jokio siaubo nėr, kaip ir mokslinių darbų čia nėr, o pusiausvyra reikalinga atstatyti, nes, damos, kažin ar jau Jūs vienos taip gerai ir nuvairuosit pasaulį be mūsų. Pasižiūrėkit, kas vyksta mokyklose ir kaip viskas slepiama, kol vieną dieną sprogs? O juk mokyklose vyrų beveik nebelikę ir visose kitose žemesnėse visuomenės grandyse taip pat. Niekas nesiruošia čia moterų nei žemint, nei skriaust, nei kur nors nustumt, o padiskutuoti apie gan opias, aktualikas ir sudėtingas problemas, kurios yra ne kiek Lietuvos, kiek viso pasaulio. Turit pilną teisę į pusiausvyrą, į jos emancipaciją, politikoje taip pat, ir nieks Jūsų čia nevaržo.

Atėjo laikas klausti ir laikas atsakyti, kas yra feminizmas ir kur jis pasibaigs, kur sustos? Ar tai tikrai yra moters išminties, jos vidinės jėgos, jos vidinės energijos pastangos ir kūrybingumas paversti savo svajones tikrove? Juk negalime būti neatydūs savo galvos abejonėms, todėl niekada nenustosime to klausti savęs ir kitos lyties atstovių, kai gyvename tik vieną kartą, nors yra manančių ir kitaip, bet, jeigu klausiame pagarbiai, to pakanka, kad mums būtų atsakyta. Juk, būtent, dėl savo motinų mes neprarandame tikėjimo, kad moteris yra pirmapradžio saugumo, pirmapradžio tikėjimo, pirmapradės meilės šaltinis - svajonių sėjėja ir įkvėpėja, padedanti įgyvendinti sūnums ir vyrams savo svajones. Joks padorus vyras negali neigti savo motinos, vadinasi, moters apskritai. Juk taip jis neigtų pats save, savo kilmę? Ne visi gi nori gyventi atvirkščią gyvenimą, o nori turėti jame parastą ir mielą pilnatvę, nori turėti kelionę į save, į kitą žmogų - į Visatą ir nesigirti Kvantinės mechanikos išmanymu ir jos subtylybėmis. Feminizmo determinizmas vargu ar atstos nuoširdžius vyro ir moters pašnekesius apie fizinę ir dvasinę ramybę, kai jos reikia ir jų judėjimą, kai to reikia.

Žmogus turi prigimtį: tiek vyras, tiek moteris, o jos panašios be tos vienos chromosomos. Žinoma, iš vyrų galite susilaukti to pačio, nes mes, eiliniai vyrai, dar ne visi norim pražūti. Juokauju, žinoma. Nors, manyčiau, kad feminizmo determinizmas, kai moterys pradeda kalbėti apie moters emancipaciją ir santykį su vyrija, tampa labai slydžia, komplikuota ir sudėtinga šių dienų problema. Lytis juk nepaverčia vyrą ar moterį Gamtos vergu. Lytis nepaverčia žmogų bejėge ar bereikšme būtybe, o prideda prie asmenybės daugiau žavesio ir papildymo galimybių. Tiek ekonominis, tiek geopolitinis ar feministinis determinizmas yra primityvūs ir klaidingi, nors lytis per politiką, teisę, tradiciją, kultūrą ir švietimą daro poveikį žmogaus materialinei aplinkai ir pasaulėjautai. Todėl prieš paneigiant vyrą vertėtų apmąstyti, kas jums svarbiausia ir išmokti pajusti tylą savyje, suprasti, kad vyrai nėra ir negali šiaip sau iš prigimties būti blogi ar geri, kad viskas gyvenime ir gyvybėje tikslinga. Juk vyrą ir moterį jungia ne kanalizacija, kaip šaiposi išmandrėję ketvirtokai, ir ne modernioji analinė interneto kultūra ar paskutinis šou paukštyčių klyksmas dėl populiarumo viršūnės ant TV scenos, bet gyvybė.

Aišku, kad pasitaikius progai intelektualios moterys sieks valdžios ir neišvengiamai revanšuosis: už poligamiją, už vienpuses skyrybas, priverstinę prostituciją, už moterų grobimą ir pardavinėjimą, už pirmos nakties teisę, už izoliavimą, už reikalavimą moteriai nusižudyti mirus vyrui, už apipjaustymą, kaklo tempimą, pėdos augimo ribojimą ankšta avalyne, už gyvenimą haremo sąlygomis, už negalėjimą laisvai be vyro išeiti iš namų, už neturėjimą daugėlio pilietinių ir ekonominių teisių, už privalomą teisinę būtinybę anuomet tėvui sukrauti kraitį, už masinį mergaičių galabijimą prieš ir po gimimo kai kuriose šalyse, už abortų draudimą, kai kaltas vyras, nes nesiruošia rūpintis būsima mama ir savo vaiku, už pilietybės neturėjimą Romoje, už draudimą liudyti, balsuoti, sudaryti sutartis ir taip toliau. Toliau nebevardysiu, pačios žinote. Nors, aišku, ir pats feminizmas pačioje pradžioje buvo sugalvotas vyrų ir tik vėliau atiduotas į moterų rankas. Visi tie pirmapradžiai moterų judėjimai už emancipaciją buvo vyrų revoliucionierių sugalvoti ir organizuoti. Taip, kad ant visų vyrų gal nereiktų taip labai pykti, ypač žinant, kad nemaža dalis vyrų yra moterų išnaudojami irgi: darbe, namuose ir taip toliau. Radikalusis feminizmas, agresyvusis feminizmas turi daug neigiamų ir visuomenę griaunančių požymių ir savybių. Kita vertus, moterys turi teisę į atpildą už padarytas piktadarybes, už neteisybes jų atžvilgiu. Taip, kad vyrukų laukia sunkios dienos, ypač mamyčiukų, nesugebančių save apsitarnauti. Tai, anot moterų, amžini vaikai, kuriems mama reikalinga iki mirties. Taigi tie išvardinti piktavaliai ir moterų neapkentėjai dažniausiai yra tikrų tikriausi mamyčiukai.

Jūs tikrai teisi. Man, gyvenančiam Tėvynėje, jūs visi vienodi: tiek likę čia, tiek išvykę, tiek besiruošiantys išvykti, sugrįžti, tiek nesiruošiantys. Joks normalus lietuvis nei smerkia jus, nei peikia, o išminties ir patirties pasauly reikia pasisemt visiems. Tiek kas ruošiasi sugrįžti, tiek kas gyvena čia, Lietuvoje, niekur neišvykdamas. Turit pilną teisę dalyvauti mūsų visuomeniniame - politiniame - ekonominiame gyvenime ir nieks negali atimti iš Jūsų šios teisė, kaip ir teisės siekti aukščiausios valdžios, jei jos verti ir galit ją pasiekti. Mums, čia likusiems, būtų geriau, jei galėtumėt labiau įtakot mūsų išpuikėlius, mūsų nuolatinius demagogus, veidmainius, mūsų mulkintojus ir pastatyt juos į vietą, ir nebijot kai ką gerai jiems primint, kai jie pas jus atvažiuoja. Pas mus yra išnaglėjusių valdininkų, tariamos laisvosios rinkos šundaktarių ir direktorių, besidžiaugiančių nauja bedarbystės banga Lietuvoje, kad vėl galės verst nelaimėlius pusvelčiui dirbti, visaip engti ir išnaudoti, patiems nieko neveikiant ir būnant labai svarbiems: už duonos kąsnį samdiniams besidedančiais kilniadvasiais, o iš tikro tik niekšeliais.

Bus dar linksmiau, nes nebebus ant ko pykti.

Ech, Graška, ir tu jau nubudai, bet nežinai kas bus rytoj? Nieko ypatingo, manau, nebus. Graška viską pramiegos kaip visada ir prie lentos nieko mums nepasakys. Bus pasimetus kaip visada ir įsimylėjus katiną iki ausų. Tuo ši istorija ir pasibaigs.