Po šimts kalakutų liaukit čia visi kaip susitarę depresuot čia laimės tema ir jokio š čia nėra va ir žinot ką pasakysiu tegul eina velniop visos nesėkmės ,nesiruošiu pasiduoti ,stengiausi ,stengiuosi ir stegsiuosi ,nes nieko nedarant tai nieko ir nebus o laimingi turim būt jau vien dėl to ,kad esam čia ir dabar ,nes gyvenimas kartais tokių šposų iškrečia ,kad ojojoj ir kad rytoj viskas gali keistis kardinaliai į blogą pusę dar labiau ,taigi nėra ko čia verkšlent ,kol galim ,tol džiaukinės gyvenimu o vėliau ,tai užkas 6 pėdos po žeme tie kam smirdėsim o mums bus dzin ot taip vot ,kas čia po galais per liūdesėliai laimės temoje

gaila ir jeigu neklystu as jums nepatinku nes atseit uzduotu kvailus klausimus bent a6 taip manau kad jus taup manot apie mane ir dar karta bei

spraitas rašė: Cia raso zuvis nu bet cia stipru

...ale man kaip tai zirafai...kol kas daeina...toks ivykis, o as cia postringauju...

dabar as pykstu..o gal labiau tiktu zodis sirstu...noreciau as moketi pykti ilgai nes isitikinau per daug mano gera sirdis kuri kas diena gali buti skaudinima bet vis tiek jausmu ji neatsisako... geda net sakyt jauciuosi zemiau uz slieka kuris griauzia zmones...