Susimąsčiau, ką veikiu šiame klube, ko man trūksta, kad čia užsiregistravau. Pasirodo, nuoširdaus bendravimo, žinoma, kartais tai apipinta melu, bet greitai "atsirenki". Ir lieka tie draugai, nors ir "internetiniai", su kuriais miela ir gera pasišnekučiuoti...

Manau visi, visos ieško kol randa mielą draugą, bendramintį,
todėl ir mes čia... Matyt gyvenime per skubėjimą,
kompleksus ir kitas priežastis pasigendame tų kas mielai
išklausytų, nepasijuoktų, suprastų. Ne visi juk gali būti
vienišiais, nors gyvenimas tokiais ir padaro...

BLOGAI,KAD DAUGELIS NEIDEDA SAVO NUOTRAUKU. TADA BUTU IDOMIAU BENDRAUTI, KAI ISIVAIZDUOJI SU KUO TAI DARAI. BET MANAU CIA DAUG YRA VEDUSIU,TAI JIE IR NENORI IDETI SAVO NUOTRAUKU. IR CIA GALI BUTI TUO, KUO NORI IR KUO NEESI.PRISISTATO TEISININKU,O SAKINYJE 5 GRAMATINES KLAIDOS.BET BLOGIAUSIA,KAD PARASO LAISKA, O JIS SUSIDEDA IS 3 ZODZIU IR 3 VEIDUKU. IR ATSPEK IS TRIJU KARTU KA NOREJO TUO LAISKU PASAKYTI.

Nuotrauka: ne visi nori įdėti, nes bijo, kad pažins, iškritikuos, pasmerks. Kur bebūtum, tik ir girdi: tas tą ten pamatė, pažino; o dar, jeigu vedęs ar ištekėjusi, tai baisu, jau ir nerimtai atrodo. Sąvoka "draugystė", tarsi, nebeegzistuoja. O gal puslapių "nerimta reputacija": bet tik ne šio klubo, tikėkime, kad mes čia kitokie, išskirtiniai, ne vien tik dėl "to" susirinkome...

Siaip mes, turbut, susirinkome pasieskoti draugu, ypac to Vieno Vienintelio, bet ir "pabazarint" labai smagu ...

BET AS JAU JAUCIU,KAD PRARIJAU KABLI IR NORIU VIS DAUGIAU IR DAUGIAU BENDRAUTI,JUS VISI LABAI FAINUS IR IDOMUS ZMONES,IR MINCIU DAUG GERU IR PAMOKANCIU PASISKAITAU. ESU LAIMINGA,KAD CIA PATEKAU!

Tikrai, smagu čia paplepėti. "Ateinu" po sunkios darbo dienos, nors jau į kompiuterį "atsižiūrėjau", bet su Jumis visais (omis) labai miela bendrauti. Gal to gyvenime mums labai ir trūksta: čia vieni kitų nepertraukiame ir išgirstame...

Pradzioje visiems taip buna - faina, paskui pabosta, kai matai , kad tai "is tuscio i kiaura", o realiai vistiek nieks nevyksta.Mane irgi "uzkabino" Laisvamanio mintys, kad cia is tikruju galima susirasti ta Vieninteli, Jo - tegu ir ne visai objektyvus pamokymai, bet dabar, kai Jis pats,eme,nei is sio, nei is to ir pradingo, tai kazin ar cia bus idomu, kai nera nors Vieno Vyriskio(aktyvaus diskutuotojo). O juk visos taip graziai prasom: PASIRODYKIT (virtualiai)!!! Jei kuom izeidem - sakykit!!!

Sutinku, kad malonu būtų, kad čia pasisakytų ir vyrai, bet, jeigu jie nenori, ar negali, tai ką darysim. Verta diskutuoti mums pačioms, gal įsiterps ir koks džentelmenas, neiškentęs ir norėdamas "paprotinti" mus, moteriškosios pusės atstoves...

Tikesimes ir lauksime. Moterys - juk tokios kantrios!

Taigi, kad kantrios. Taip ir bėga metai, dažnai save pamirštame ir aukojamės: vienos dėl vyrų, vaikų, kitos dėl karjeros. Kai sustojame ir susimąstome, pagalvojame: gerai būtų ramiai pabūti su tuo vieninteliu, "išsvajotu", bet kur jis???