Matau daug merginų čia sakant, kad visi vyrai, na, dauguma eina 'į šoną'. Man įdomu štai kas- ar išdavystė jums yra toks baisus daiktas, ar galima atleisti tokius dalykus? Be to, kaip vertinate dvasinę ir fizinę išdavystę, ar išdavus žmogų mintyse, išduodi jį ir paprastam gyvenime?

Taip pat kaip vyrams moters isdavyste,niekam tai nera malonu.as esu atleidus fizine isdavyste,ir nesigailiu.kitos sako,kad neatleistu,bet jai myli atleisi,aisku ziurint kaip viskas ivyko...

undinele rašė: Taip pat kaip vyrams moters isdavyste,niekam tai nera malonu.as esu atleidus fizine isdavyste,ir nesigailiu.kitos sako,kad neatleistu,bet jai myli atleisi,aisku ziurint kaip viskas ivyko...

Atleisti sugeba tik stiprus zmones.

Reguliari fizinė išdavystė (kai vyras turi meilužę) rodo, kad toje šeimoje yra rimtų bendravimo problemų ir, jei jų nespręsi, ši santuoka papraščiausiai žlugs. Na, o ilgalaikė dvasinė išdavystė (neturiu galvoje, kad jei vyras akimirką pagalvoja, kad būtų malonu užmegzti santykius su kokia nors žavia moterimi, tai yra traktuojama kaip išdavystė) yra galutinio kracho šeimoje požymis (juk santuoka yra grindžiama abipusiais jausmais, todėl ji žlunga jei vienas iš sutuoktinių tampa bejausmis kito atžvilgiu).

lollipop rašė: Reguliari fizinė išdavystė (kai vyras turi meilužę) rodo, kad toje šeimoje yra rimtų bendravimo problemų ir, jei jų nespręsi, ši santuoka papraščiausiai žlugs. Na, o ilgalaikė dvasinė išdavystė (neturiu galvoje, kad jei vyras akimirką pagalvoja, kad būtų malonu užmegzti santykius su kokia nors žavia moterimi, tai yra traktuojama kaip išdavystė) yra galutinio kracho šeimoje požymis (juk santuoka yra grindžiama abipusiais jausmais, todėl ji žlunga jei vienas iš sutuoktinių tampa bejausmis kito atžvilgiu).

--> lollipop
O kas jei as is tiesu myliu ta zmogu su visais jo trukumeliais ir pamatau kita, kuris viena is tu trukumeliu uzpildys(budingiausi nuejimai sonan sekso srityje), staiga pasuku salin, greit griztu ir daugiau jokiu jokiu? Yra zmoniu, kurie tai atleistu. Kaip manai?

===>Firezone,
tu pats sau prieštarauji, nes iš pradžių rašai, kad myli žmogų su VISAIS jo privalumais ir trūkumais, o vėliau pareiški, jog eini "į kairę" norėdamas užpildyti tuos trūkumus. Tai juk ne meilė tuomet.. Be to, daugelis žmonių atleidžia tą laikiną partnerio "pasiganimą" ir be jokių ilgų išvedžiojimą priima jį atgal į savo glėbį. Bet ar kas gali garantuoti, kad tas 'nuskriaustasis' toliau galės pasitikėti tuo, kuris jį išdavė? Ar nepaskatins ši išdavystė nepataisomų problemų šeimoje atsiradimą (žinai kaip dažniausiai būna: viskas kaupiasi kaupiasi viduje, kol galiausiai šis nuoskaudų burbulas negrįžtamai sprogsta, tokiu būdu atnešdamas santykių nutrūkimą)? Manau, kad išduotasis asmuo nepajėgia visiškai atleisti jį įskaudinusiam partneriui (giliai viduje vis tiek išliks nuoskauda), todėl nereikia stengtis jėga suklijuoti byrančių poros/šeimos santykių.
P.S. Aš negalėčiau (tiksliau, neatleidau) savo mylimam vaikinui išdavystės, nes manau, kad partneriai pirmiausia turi gerbti vienas kitą, o išdavystė yra ne kas kita, kaip didžiulė nepagarba artimam žmogui.

fizine isdavyste atleisciau..bet kaip ten sako:pirma karta baudzia tik kvailys,antra karta tik kvailys atleidzia..taigi
bet dvasine isdavyste sunkiau..tai tokia isdavyste,kai vyras pasako,kad pamilo kita..

Na, matau jus visi skirtingai isivaizduojate, kas tai yra fizine ir dvasine isdavyste.
As irgi kiek kitaip: Isdavystes skiriasi viena nuo kitos tuo, kad fizine isdavyste gali buti viena ir gali eiti kartu su dvasine isdavyste. Jei fizine isdavyste viena, tai garantuoju, kad suviliotas vyras ar moteris vedami instinktu del savo poelgio veliau gailisi ir isduoda ne daugiau 1 karto gyvenime. Juk jis ji vis vien jus myli .
O va dvasine isdavyste nuveda prie pastoviu fiziniu isdavysciu, ir toks zmogus vidutiniska asmenybe . Jei butu stipri, neisduotu, bet issiskirtu ir eitu savo tikslo link; jei silpna asmenybe - tai toks atvejis, kai nori kazko kito, bet negali nieko pakeisti

lollipop rašė: ===>Firezone, tu pats sau prieštarauji, nes iš pradžių rašai, kad myli žmogų su VISAIS jo privalumais ir trūkumais, o vėliau pareiški, jog eini "į kairę" norėdamas užpildyti tuos trūkumus. Tai juk ne meilė tuomet.. Be to, daugelis žmonių atleidžia tą laikiną partnerio "pasiganimą" ir be jokių ilgų išvedžiojimą priima jį atgal į savo glėbį. Bet ar kas gali garantuoti, kad tas 'nuskriaustasis' toliau galės pasitikėti tuo, kuris jį išdavė? Ar nepaskatins ši išdavystė nepataisomų problemų šeimoje atsiradimą (žinai kaip dažniausiai būna: viskas kaupiasi kaupiasi viduje, kol galiausiai šis nuoskaudų burbulas negrįžtamai sprogsta, tokiu būdu atnešdamas santykių nutrūkimą)? Manau, kad išduotasis asmuo nepajėgia visiškai atleisti jį įskaudinusiam partneriui (giliai viduje vis tiek išliks nuoskauda), todėl nereikia stengtis jėga suklijuoti byrančių poros/šeimos santykių. P.S. Aš negalėčiau (tiksliau, neatleidau) savo mylimam vaikinui išdavystės, nes manau, kad partneriai pirmiausia turi gerbti vienas kitą, o išdavystė yra ne kas kita, kaip didžiulė nepagarba artimam žmogui.

--> lollipop
As nekalbu konkreciai apie save, bet bandau ziureti i kitu poelgius is sono. Ir nemanau, kad cia butu kokiu priestaravimu- juk jei zmogus myli, nereiskia, kad jis negali nesizaveti kitais. Ir vat tas trumpas susizavejimas, dazniausiai net mazesnis uz ta, kuri tu jauti savo mylimam zmogui, kartais nustumia kairen. As neveliu i tuos dalykus alkoholio ir kitu relaksantu, bet jie labai daznai suvaidina kone lemiama vaidmeni. Tik bandau issiaiskinti pacio rezultato priezastis, nes tokiu rezultatu aplink pakankamai daug.... Jei tu manai, kad myledamas negali pasielgti panasiai- tvarkoj, tavo nuomone man labai patinka, daugiau tokiu- daugiau meiles ir viskas susitvarko, bet as bandau pasiknaisioti iki krastutiniu atveju, todel man idomi kitu nuomone.

fizine isdavyste atleisciau tik tuo atveju jai pats vaikinas ateitu pas mane ir man pasisakytu kaip..kas ir kodel... bet jai tai isgirsciau is pasaliniu ir as buciau vos ne paskutine tai suzinoti, niekados jam to neatleisciau nes tai reikstu kad jis mane pazemino ne tik pries save bet ir pries visus aplinkinius

cukryne rašė: fizine isdavyste atleisciau tik tuo atveju jai pats vaikinas ateitu pas mane ir man pasisakytu kaip..kas ir kodel... bet jai tai isgirsciau is pasaliniu ir as buciau vos ne paskutine tai suzinoti, niekados jam to neatleisciau nes tai reikstu kad jis mane pazemino ne tik pries save bet ir pries visus aplinkinius

Vadinasi, priimi kazkokia, bet vis tiek pazeminimo forma savo atzvilgiu... man tas nelabai patiktu, nes bet kokiu atveju tai duoda tikimybe antram ir treciam kartui, be to pazeminimai gali eiti skaudyn, kai antra puse matys tavo nuolankuma.