Diskusijos > Jis + Ji = JIE > Likimas
Pasisakymai: 112, puslapis 1 iš 12
Autorius
Pasisakymas
Mes žinome, kad mirsime - tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj kiūtinam ant nuomonės per gyvenimą, laimingi, ka nežinome, kas mums nutyks rytoj, su kokiais susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą - Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų - laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime vieni pakelti - nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš paskutiniųjų kai pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksim taikos, taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo.
Netekti gyvybės - menkas dalykas; bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - štai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. [A.Kamiu]
Išsukus iš seno, pažįstamo, gerai praminto tako, daug kas prasideda iš naujo. Iškils sunkumų, kurių nė nesapnavai, kartais apniks abejonės ir baimė, - bet bus ir nuostabių akimirkų. Posūkis kelyje - ir pasaulis atsidurs prie tavo kojų, kitas - ir teks brautis per miškais apaugusį tarpeklį. Tavo kelyje pasitaikys tai, ko nesi nei regėjęs, nei ragavęs, nei uostęs, nei lietęs. Tai bus tavo paties pasirinktas kelias. Tavo laimė, tavo gyvenimas.
Išsukus iš seno, pažįstamo, gerai praminto tako, daug kas prasideda iš naujo. Iškils sunkumų, kurių nė nesapnavai, kartais apniks abejonės ir baimė, - bet bus ir nuostabių akimirkų. Posūkis kelyje - ir pasaulis atsidurs prie tavo kojų, kitas - ir teks brautis per miškais apaugusį tarpeklį. Tavo kelyje pasitaikys tai, ko nesi nei regėjęs, nei ragavęs, nei uostęs, nei lietęs. Tai bus tavo paties pasirinktas kelias. Tavo laimė, tavo gyvenimas.
Netekti gyvybės - menkas dalykas; bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - štai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. [A.Kamiu] Išsukus iš seno, pažįstamo, gerai praminto tako, daug kas prasideda iš naujo. Iškils sunkumų, kurių nė nesapnavai, kartais apniks abejonės ir baimė, - bet bus ir nuostabių akimirkų. Posūkis kelyje - ir pasaulis atsidurs prie tavo kojų, kitas - ir teks brautis per miškais apaugusį tarpeklį. Tavo kelyje pasitaikys tai, ko nesi nei regėjęs, nei ragavęs, nei uostęs, nei lietęs. Tai bus tavo paties pasirinktas kelias. Tavo laimė, tavo gyvenimas. |
kad tu zinotum, koks teisus esi
Likimas
Gyvenimas tai sudėtingas mokslas,
Ir pažymių nerašo nieks,
Vien tik išbandymai,kuriuos mums siunčia
Visagalis mūs likimas.
Jei tu palūžusi raudosi-
Įvertinimas bus nauja bėda.
O jei nepasiduosi likimo smūgiams
Juos tu priimsi išdidi ir pakylėta-
Pavargs likimas ir nušvis lyg saulė
Nors gal tik tavo akyse.
Šypsokis ir apgauk likimą
Priimk visus išbandymus kaip dovaną,
Nes liūdesys tai tik pamoka,
Kurią išmokusi tu gausi ir įvertinimą-
Tai meilę pačiai sau.
Šias eiles parašiau draugei kai atsidūrė gyvenimo aklavietėj ,niekada anksčiau nesu to dariusi .Gal eilės ir neatitinka literatūrinių standartų ,bet jos iš širdies.Kiekvienas mes su savo negandom kovojam kaip išmanom ,kartais užtenka tik moralinio palaikymo iš šalia esančių artimų žmonių,manau jos tinka ne tik jai o ir man pačiai ir kitiems.Išmokime pirmiausia mylėti patys save ,tada ir kiti mus mylės .
Gyvenimas tai sudėtingas mokslas,
Ir pažymių nerašo nieks,
Vien tik išbandymai,kuriuos mums siunčia
Visagalis mūs likimas.
Jei tu palūžusi raudosi-
Įvertinimas bus nauja bėda.
O jei nepasiduosi likimo smūgiams
Juos tu priimsi išdidi ir pakylėta-
Pavargs likimas ir nušvis lyg saulė
Nors gal tik tavo akyse.
Šypsokis ir apgauk likimą
Priimk visus išbandymus kaip dovaną,
Nes liūdesys tai tik pamoka,
Kurią išmokusi tu gausi ir įvertinimą-
Tai meilę pačiai sau.
Šias eiles parašiau draugei kai atsidūrė gyvenimo aklavietėj ,niekada anksčiau nesu to dariusi .Gal eilės ir neatitinka literatūrinių standartų ,bet jos iš širdies.Kiekvienas mes su savo negandom kovojam kaip išmanom ,kartais užtenka tik moralinio palaikymo iš šalia esančių artimų žmonių,manau jos tinka ne tik jai o ir man pačiai ir kitiems.Išmokime pirmiausia mylėti patys save ,tada ir kiti mus mylės .












