... Meilė - tai jausmas, kurį patiria tiek jaunas, tiek senas... Kodėl vieni patiria meilės palaimą, o kiti nuo jos nudega? ...

Meilės palaima - nuo abipusio jausmo, kuris perauga į stiprų, užgrūdintą jausmą; skausmas - nuo meilės be atsako; ir nesvarbu ar tai beįsižiebiantis jausmas, ar jausmas tarp poroje gyvenančių

meile dviveide asmenybe su kuria susipazistam berots kiekvienas..tik vienas skaudziau kitas silpniau sju ja susipazista o likusieji randa ta tikraja...

va,pradžioje šiteip

meile keiciasi ir skaudina ir ne..tai ji buna visokia dviveide.......

mano nuomone, meile reikia jausti, o ne suprasti! tik mylintis zmogus, supranta ta jausma.

Meilė - tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.

Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.

Meilė - tai vieškelis i saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.

Meilė - tai rožė, kuri turi skausmingus spyglius ir nuostabiai gražų žiedą...Verta ir įsidurti į spyglius ir išvarvinti daug kraujo tam, kad pamatytum, pajustum, įkveptum to nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo....

Meilė - tai nuostabiausias jausmas pasaulyje.

Meilė - tai kažkas, ko neapsakysi žodžiais.

Meilė - tai ne žaidimas, todėl su niekada neverta žaisti!

Meilė - tai nežinomas kelias, kuriame gali pasiklysti!

Meilė - tai perlas, kurį su radus reikia saugoti ir branginti.

Meilė - tai siūlas, ant kurio visi kariasi.

Meilė - tai teorema, kurią reikia įrodyti.

Meilė ir draugystė net niekšo neaplenkia.

Meilė panaši į ... sriubą. Pirmi gurkšniai degina, kiti tik šilti, o paskutiniai visiškai šalti.

Meilė - tai apysaka, kurią skaitai ir bijai, kad nesibaigtų!

Meilė - tai gėlė kuri laistoma ne vandeniu, o ašaromis!

Meilė yra paslaptis, kurią labai sunku įminti.

Meilė...
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes..
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu
Ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti...
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,
Tai nepasotinamas jos kūno, balso, kvapo troškulys,
Tai noras drauge tylėti,
Tai gebėjimas neatsiminti, kada baigėsi miegas ir prasideda glamonės,
Tai laiškeliai vonioj ant veidrodžio,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai noras nubudus įsitikinti, kad ji šalia,
Tai skambutis jai į darbą, neturint ką pasakyti,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas....

vat kas yra meile