Diskusijos > Astro kampelis > Kodel Maju kalendorius baigiasi 2012 metais ???
Pasisakymai: 64, puslapis 1 iš 7
Autorius
Pasisakymas
na nezinau kiek cia tiesos... bet man patiko...
... Yra versija, kad 2012 metais "kažkas bus". Taip tikima, nes baigiasi majų kalendorius... Atseit laiko sąvoka išnyks... ir t.t.
Šia tema yra daug informacijos, tame tarpe ir skeptiškos, bet klausimas -KODEL MAJŲ KALENDORIUS BAIGIASI 2012 METAIS?
Čia viena iš nuorodų
http://www.2012.com.au/Photon_belt.html
Čia pridedu ištrauka iš kelių starpsnių VARTIKLYJE:
"Fotonų juosta
(Papildomi paaiškinimai, istorinės ištakos ir ateities vizijos)
Maždaug per 25860 m. mūsų Saulės sistema apsisuka apie centrinę Plejadžių (Sietyno) Alkionės žvaigždę. Senovės Rytų išminčiai žinojo šį ciklą vadindami jį skirtingomis jugomis. Labiausiai nutolusiame nuo Alkionės (Šviesos) taške Žmogaus sąmonė yra "tamsoje", o artimiausiame - ji prabunda arba "nušvinta". Alkionė Rytuose yra Brahma, kūrybinės galios arba pasaulio magnetizmo būstas.
1961-aisiais stebint iš palydovų buvo surasta Plejades juosianti fotonų juosta, esanti tiksliai stačiu kampu žvaigždžių orbitų plokštumoms. Saulė šią juostą praskrieja maždaug per 2000 metų, o po to jos vėl laukia ilgas 10500 metų kelias iki kito susitikimo kitoje juostos pusėje.
Manoma, kad Saulė į šią juostą galutinai paners apie 2011-uosius ir tai sutaps su Visatos maksimalaus išsiplėtimo momentu. Rytų išminčiai mums kalbėjo apie Dievo Įkvėpimą ir Iškvėpimą - ir kiekvienas jų truko maždaug 11 tūkst. metų. Tikriausiai toks sutapimas su Didžiuoju Ciklu, Saulės keliu aplink Alkionę, nėra atsitiktinis.
Perėjimo į supersąmonę momentas (taip pat vadinamas antruoju Kristaus atėjimu) taip pat sutampa su Visatos perėjimo nuo plėtimosi prie susitraukimo. Ir su Žemės, skriejančios 208800 km/val greičiu, pakliuvimu į fotonų juostos radiaciją, kurios energija vadinama Monistine Vibracija.
Įeinant į fotonų juostą pirmiausiai atrodys, kad dangus liepsnoja. Aplink bus nuolatinė šviesa, nes vibruos kiekviena molekulė. Niekur nebus tamsos, - nei giliausioje oloje, nei žmogaus kūne. "Iš dangaus nukris visos žvaigždės, ir jame nebus nė vienos..." Ir atrodo, kad niekada nelis ("nelis daugiau, per 40 metų - ir tai bus normalu", Nostradamas)
Dėl sumažėjusios Saulės radiacijos taps vėsiau, ir ledų kepurės pasislinks iki 40o platumos. Istorija mini ledynmečius, kurie trunka maždaug po 2000 m. (Ar atsitiktinumas, kad pasaulinio ryšio centrai, palydovai pastoviose orbitose, JAV karinės bazės yra "saugioje zonoje", kurios nesieks ledynai?)
Erich von Deniken, lankydamasis Pietų Amerikoje, rado gentį, kuri saugo objektą, prieš tūkstančius metų jiems duotą Dangaus žmonių, kurie paliepė jį saugoti ir prižiūrėti, nes kai "jis sugaus kaip tūkstančiai bičių spiečių, mes grįšime". Jis pradėjo truputį gausti 1998 m. Ar atsitiktinai gausėja NSO?
Didelį pavojų kelia branduolinės medžiagos, nes yra galimybė, kad prasidės grandininė reakcija. Todėl jas reiktų neutralizuoti. Ar ne tuo susirūpinusi Galaktikos federacija?
Tačiau fotonų juosta duos mums galimybę naudotis kitais energijos šaltiniais. Tik ar liks, kas ją gali paimti (biblinis "paėmimas"?
Fotonų juostos energija yra eterinės ir dvasinės prigimties (t.y. ne fizinės), tačiau sąveikauja ir veikia fizinį pasaulį. 10500 metų tamsos kurią perskrodžia 2000 m. šviesos periodai, periodiškai pažadinantys Žmogų dvasinei evoliucijai. Daugumai žmogiškųjų būtybių šių Žemės "sutemų" metu užmirštant savo dieviškąją kilmę ir tikslą, Šviesos laikotarpio metu perspektyviosios sielos bus atskiriamos panardinant jas į Dieviškąją Šviesą, o silpnesniųjų laukia naujas ilgas stabilizacijos laikotarpis ir naujos galimybės toliau dvasiškai augti.
Tai ir yra Aukščiausiojo teismo diena, tik jos metu Žmogus teis pats save. Daug pranašavimų buvo apie ją nuo Davido laikų. Visa tai turėjo padėti Žmogui nusimesti apatiją ir skatinti pažvelgti į savo vidų.
Fotonų juosta
Paaiškinimai ir istorinės ištakos
(Tai anksčiau paruošto puslapio mistiškasis tęsinys)
Fotonas yra dalelytė, susidaranti susidūrus elektronui ir pozitronui. Skirtingų krūvių dalelytės sunaikina viena kitą ir dalelyčių masė virsta energija (fotonais). XIX a. pradžioje anglas Paulius Dirakas (ir kiti) iškėlė hipotezę, kad kiekvienai dalelytei turi egzistuoti anti-dalelytė. 1932-aisiais Karlas Davidas Andersonas atrado pirmąją antidalelę - pozitroną. Iki 1950-ųjų jau buvo atrasti anti-protonas ir anti-neutrinas.
Fotonų juostos atradimas buvo ilgalaikių Plejadžių tyrinėjimų, pradėtų dar garsiojo anglo sero Edmundo Halio (1656-1742). Halis atrado, kad bent trijų Plejadžių žvaigždžių padėtis yra ne tokia, kokią aprašė graikai. Skirtumas buvo tiks didelis, kad arba graikai, arba Halis apsiriko.
Tai pastebėjo ir Frederikas Vilhelmas Beselis, atradęs, kad Plejadžių žvaigždės juda maždaug 5,5 kampo sekundžių per šimtmetį greičiu. Chosė Komasas Sola vėliau teigė, kad Plejadės ir dalis kitų žvaigždžių sudaro atskirą junginį ir turi planetas. Pagaliau, Paulius Otas Hesė atrado, žvaigždžių judėjimo plokštuma stačiu kampu kertasi su fotonų juosta (monistiniu žiedu). Tokio reiškinio laboratorijose mokslininkai vis dar negali sumodeliuoti.
Fotonas yra mums apibrėžtas kaip mažiausias šviesos elementas. Kvantinėje psichologijoje laikoma, kad "sąmonė" atitinka el. dalelyčių judėjimą. Kvarkas arba energijos dalelytė gali vienu metu egzistuoti dviejose vietose - net nejudėdama erdve. Ir net tegali pasakyti, kad stebima dalelytė tebuvo tame taške, kuriame ji buvo stebima - t.y. mums ją suvokiant tos dalelytės jau nėra ten.
Tad mūsų mintis ar siela yra 4-ių matavimų. Mes negalim persikelti iš vienos vietos į kitą neužtrukę kažkiek laiko. Tačiau, nedarydami jokių judesių erdvėje, galime stebėti, kaip bėga laikas.
Mūsų mintis, mūsų sąmonės jutimai apibrėžia, ką mes priimame iš šio pasaulio. Pvz., išlydint mylimąją, pusvalandis prabėga kaip 5 min., o 30 min. laukiant - kaip gera valanda. T.y. mūsų sąmonė yra anapus laiko, nes sąmonės jutimai vienu metu gali būti dviejose erdvės vietoje - nekeliaujant per laiką ir erdvę.
O dabar įsivaizduokite, kad staiga atsiduriate vietoje, kur galite susidurti su pozitronais - mažiausiomis dalelytėmis turinčiomis teigiamą krūvį (jų antipodas yra elektronas su neigiamu krūviu). Mūsų civilizacijos pagrindas yra ELEKTRA, panaudojant elektronų judėjimą. Mūsų miestai sklidini elektromagnetinių signalų, kuriuos skleidžia TV, radijas, kompiuteriai ir t.t. Jau net medicinos žurnalai perspėja apie elektromagnetinių laukų kenksmingą poveikį.
Įeinant į fotonų juostą bus išvalomasis periodas, nes fotonų energija panaikins elektronų energijos poveikį - ir daugelis mūsų mašinų sustos. Kai mes laimingi ir mylime, mūsų smegenų bangos yra aukštos. Kai ne nuotaikoje - žemos. Tad jausmai yra panašūs į tą pozityvią energiją. Tad fotonų juostoje mus užplūs teigiamos "šviesos" energijos srautai, kurią mūsų kūnai sugers ir ji pavirs "kinetine" energija judėjimui. Tad mūsų kūno galimybės smarkiai išaugs.
Kas laukia mūsų susiduriant su šiuo reiškiniu. Prieš pat juostą turėtų būti "nulinė" zona. Mes ją pajusime padidėjusiu seisminiu aktyvmu ir ugnikalnių išsiveržimais. Pasikeis orai, labiau siaus taifūnai, tornado ir uraganai. Atmosferoje daugės ozono skylių. Padidės Saulės aktyvumas (kompensuodamas žvaigždžių šaltį?). Juk būtent "nulinėje" zonoje ir kuriama fotonų juosta, nes joje susiduria el. dalelytės su anti-dalelytėm. Tai Saulei bus didelis išbandymas. Jos elektromagnetinis laukas bus "nulinis", išgreipti gravitaciniai ir fotonų laukai. Pakis atomų ir molekulių sąveika. Tai leis mums į Visatą pažvelgti kitaip - gal tai ir bus išgirtasis "Aukso amžius", kai nebūsime suvaržyti erdvės-laiko ir galėsime pažinti kitus matavimus. Neveltui daugelis senovės tautų mituose (užsimenama ir Biblijoje) sakoma, kad kadaise žmonės buvo kitokie ir turėjo tiltą į žvaigždes. Mes jau netoli to tilto!
Gal šie samprotavimai nuskambės ir ne įtin įtikinamai, bet tai žmonių mintys - ir apie jas verta pamąstyti. Įeinant į "nulinę" zoną per 110-144 valandas (5-6 dienas) pakis mūsų kūnas. Mes jausimės tarsi būtume įkišę ranką į elektros rozetę. Bet tai tetruks kokią šimtąją sekundės dalį - net nesuprasime, kas įvyko. Manoma, kad Visatoje yra trijų tipų kūnai: pirmasis - iš tvirtos materijos, kurį mes dabar ir turime; antrasis - materialus, bet ne toks kietas, jį turint galima eiti kiaurai per sienas ir trečiaisis - eterinis, neturintis jokio svorio (dvasinė būtybė). Pereinant į "nulinę" zoną mūsų kųnai pereis į antrąją būseną, o mes įgysime naujų sugebėjimų - telepatijos ir telekinezės (persikėlimas erdvėje minties pagalba). Kadangi tuo metu išnyks elektromagnetinis laukas, - neveiks ir visi elektriniai prietaisai. O iš pradžių trumpai bus visiška tamsa (apie 36-75 valandas), po kurios ateis ryškios šviesos laikotarpis. Tai laikas, kai pagal Bibliją ir kitus raštus, akimirksniu visa taps nemirtinga."
... Yra versija, kad 2012 metais "kažkas bus". Taip tikima, nes baigiasi majų kalendorius... Atseit laiko sąvoka išnyks... ir t.t.
Šia tema yra daug informacijos, tame tarpe ir skeptiškos, bet klausimas -KODEL MAJŲ KALENDORIUS BAIGIASI 2012 METAIS?
Čia viena iš nuorodų
http://www.2012.com.au/Photon_belt.html
Čia pridedu ištrauka iš kelių starpsnių VARTIKLYJE:
"Fotonų juosta
(Papildomi paaiškinimai, istorinės ištakos ir ateities vizijos)
Maždaug per 25860 m. mūsų Saulės sistema apsisuka apie centrinę Plejadžių (Sietyno) Alkionės žvaigždę. Senovės Rytų išminčiai žinojo šį ciklą vadindami jį skirtingomis jugomis. Labiausiai nutolusiame nuo Alkionės (Šviesos) taške Žmogaus sąmonė yra "tamsoje", o artimiausiame - ji prabunda arba "nušvinta". Alkionė Rytuose yra Brahma, kūrybinės galios arba pasaulio magnetizmo būstas.
1961-aisiais stebint iš palydovų buvo surasta Plejades juosianti fotonų juosta, esanti tiksliai stačiu kampu žvaigždžių orbitų plokštumoms. Saulė šią juostą praskrieja maždaug per 2000 metų, o po to jos vėl laukia ilgas 10500 metų kelias iki kito susitikimo kitoje juostos pusėje.
Manoma, kad Saulė į šią juostą galutinai paners apie 2011-uosius ir tai sutaps su Visatos maksimalaus išsiplėtimo momentu. Rytų išminčiai mums kalbėjo apie Dievo Įkvėpimą ir Iškvėpimą - ir kiekvienas jų truko maždaug 11 tūkst. metų. Tikriausiai toks sutapimas su Didžiuoju Ciklu, Saulės keliu aplink Alkionę, nėra atsitiktinis.
Perėjimo į supersąmonę momentas (taip pat vadinamas antruoju Kristaus atėjimu) taip pat sutampa su Visatos perėjimo nuo plėtimosi prie susitraukimo. Ir su Žemės, skriejančios 208800 km/val greičiu, pakliuvimu į fotonų juostos radiaciją, kurios energija vadinama Monistine Vibracija.
Įeinant į fotonų juostą pirmiausiai atrodys, kad dangus liepsnoja. Aplink bus nuolatinė šviesa, nes vibruos kiekviena molekulė. Niekur nebus tamsos, - nei giliausioje oloje, nei žmogaus kūne. "Iš dangaus nukris visos žvaigždės, ir jame nebus nė vienos..." Ir atrodo, kad niekada nelis ("nelis daugiau, per 40 metų - ir tai bus normalu", Nostradamas)
Dėl sumažėjusios Saulės radiacijos taps vėsiau, ir ledų kepurės pasislinks iki 40o platumos. Istorija mini ledynmečius, kurie trunka maždaug po 2000 m. (Ar atsitiktinumas, kad pasaulinio ryšio centrai, palydovai pastoviose orbitose, JAV karinės bazės yra "saugioje zonoje", kurios nesieks ledynai?)
Erich von Deniken, lankydamasis Pietų Amerikoje, rado gentį, kuri saugo objektą, prieš tūkstančius metų jiems duotą Dangaus žmonių, kurie paliepė jį saugoti ir prižiūrėti, nes kai "jis sugaus kaip tūkstančiai bičių spiečių, mes grįšime". Jis pradėjo truputį gausti 1998 m. Ar atsitiktinai gausėja NSO?
Didelį pavojų kelia branduolinės medžiagos, nes yra galimybė, kad prasidės grandininė reakcija. Todėl jas reiktų neutralizuoti. Ar ne tuo susirūpinusi Galaktikos federacija?
Tačiau fotonų juosta duos mums galimybę naudotis kitais energijos šaltiniais. Tik ar liks, kas ją gali paimti (biblinis "paėmimas"?
Fotonų juostos energija yra eterinės ir dvasinės prigimties (t.y. ne fizinės), tačiau sąveikauja ir veikia fizinį pasaulį. 10500 metų tamsos kurią perskrodžia 2000 m. šviesos periodai, periodiškai pažadinantys Žmogų dvasinei evoliucijai. Daugumai žmogiškųjų būtybių šių Žemės "sutemų" metu užmirštant savo dieviškąją kilmę ir tikslą, Šviesos laikotarpio metu perspektyviosios sielos bus atskiriamos panardinant jas į Dieviškąją Šviesą, o silpnesniųjų laukia naujas ilgas stabilizacijos laikotarpis ir naujos galimybės toliau dvasiškai augti.
Tai ir yra Aukščiausiojo teismo diena, tik jos metu Žmogus teis pats save. Daug pranašavimų buvo apie ją nuo Davido laikų. Visa tai turėjo padėti Žmogui nusimesti apatiją ir skatinti pažvelgti į savo vidų.
Fotonų juosta
Paaiškinimai ir istorinės ištakos
(Tai anksčiau paruošto puslapio mistiškasis tęsinys)
Fotonas yra dalelytė, susidaranti susidūrus elektronui ir pozitronui. Skirtingų krūvių dalelytės sunaikina viena kitą ir dalelyčių masė virsta energija (fotonais). XIX a. pradžioje anglas Paulius Dirakas (ir kiti) iškėlė hipotezę, kad kiekvienai dalelytei turi egzistuoti anti-dalelytė. 1932-aisiais Karlas Davidas Andersonas atrado pirmąją antidalelę - pozitroną. Iki 1950-ųjų jau buvo atrasti anti-protonas ir anti-neutrinas.
Fotonų juostos atradimas buvo ilgalaikių Plejadžių tyrinėjimų, pradėtų dar garsiojo anglo sero Edmundo Halio (1656-1742). Halis atrado, kad bent trijų Plejadžių žvaigždžių padėtis yra ne tokia, kokią aprašė graikai. Skirtumas buvo tiks didelis, kad arba graikai, arba Halis apsiriko.
Tai pastebėjo ir Frederikas Vilhelmas Beselis, atradęs, kad Plejadžių žvaigždės juda maždaug 5,5 kampo sekundžių per šimtmetį greičiu. Chosė Komasas Sola vėliau teigė, kad Plejadės ir dalis kitų žvaigždžių sudaro atskirą junginį ir turi planetas. Pagaliau, Paulius Otas Hesė atrado, žvaigždžių judėjimo plokštuma stačiu kampu kertasi su fotonų juosta (monistiniu žiedu). Tokio reiškinio laboratorijose mokslininkai vis dar negali sumodeliuoti.
Fotonas yra mums apibrėžtas kaip mažiausias šviesos elementas. Kvantinėje psichologijoje laikoma, kad "sąmonė" atitinka el. dalelyčių judėjimą. Kvarkas arba energijos dalelytė gali vienu metu egzistuoti dviejose vietose - net nejudėdama erdve. Ir net tegali pasakyti, kad stebima dalelytė tebuvo tame taške, kuriame ji buvo stebima - t.y. mums ją suvokiant tos dalelytės jau nėra ten.
Tad mūsų mintis ar siela yra 4-ių matavimų. Mes negalim persikelti iš vienos vietos į kitą neužtrukę kažkiek laiko. Tačiau, nedarydami jokių judesių erdvėje, galime stebėti, kaip bėga laikas.
Mūsų mintis, mūsų sąmonės jutimai apibrėžia, ką mes priimame iš šio pasaulio. Pvz., išlydint mylimąją, pusvalandis prabėga kaip 5 min., o 30 min. laukiant - kaip gera valanda. T.y. mūsų sąmonė yra anapus laiko, nes sąmonės jutimai vienu metu gali būti dviejose erdvės vietoje - nekeliaujant per laiką ir erdvę.
O dabar įsivaizduokite, kad staiga atsiduriate vietoje, kur galite susidurti su pozitronais - mažiausiomis dalelytėmis turinčiomis teigiamą krūvį (jų antipodas yra elektronas su neigiamu krūviu). Mūsų civilizacijos pagrindas yra ELEKTRA, panaudojant elektronų judėjimą. Mūsų miestai sklidini elektromagnetinių signalų, kuriuos skleidžia TV, radijas, kompiuteriai ir t.t. Jau net medicinos žurnalai perspėja apie elektromagnetinių laukų kenksmingą poveikį.
Įeinant į fotonų juostą bus išvalomasis periodas, nes fotonų energija panaikins elektronų energijos poveikį - ir daugelis mūsų mašinų sustos. Kai mes laimingi ir mylime, mūsų smegenų bangos yra aukštos. Kai ne nuotaikoje - žemos. Tad jausmai yra panašūs į tą pozityvią energiją. Tad fotonų juostoje mus užplūs teigiamos "šviesos" energijos srautai, kurią mūsų kūnai sugers ir ji pavirs "kinetine" energija judėjimui. Tad mūsų kūno galimybės smarkiai išaugs.
Kas laukia mūsų susiduriant su šiuo reiškiniu. Prieš pat juostą turėtų būti "nulinė" zona. Mes ją pajusime padidėjusiu seisminiu aktyvmu ir ugnikalnių išsiveržimais. Pasikeis orai, labiau siaus taifūnai, tornado ir uraganai. Atmosferoje daugės ozono skylių. Padidės Saulės aktyvumas (kompensuodamas žvaigždžių šaltį?). Juk būtent "nulinėje" zonoje ir kuriama fotonų juosta, nes joje susiduria el. dalelytės su anti-dalelytėm. Tai Saulei bus didelis išbandymas. Jos elektromagnetinis laukas bus "nulinis", išgreipti gravitaciniai ir fotonų laukai. Pakis atomų ir molekulių sąveika. Tai leis mums į Visatą pažvelgti kitaip - gal tai ir bus išgirtasis "Aukso amžius", kai nebūsime suvaržyti erdvės-laiko ir galėsime pažinti kitus matavimus. Neveltui daugelis senovės tautų mituose (užsimenama ir Biblijoje) sakoma, kad kadaise žmonės buvo kitokie ir turėjo tiltą į žvaigždes. Mes jau netoli to tilto!
Gal šie samprotavimai nuskambės ir ne įtin įtikinamai, bet tai žmonių mintys - ir apie jas verta pamąstyti. Įeinant į "nulinę" zoną per 110-144 valandas (5-6 dienas) pakis mūsų kūnas. Mes jausimės tarsi būtume įkišę ranką į elektros rozetę. Bet tai tetruks kokią šimtąją sekundės dalį - net nesuprasime, kas įvyko. Manoma, kad Visatoje yra trijų tipų kūnai: pirmasis - iš tvirtos materijos, kurį mes dabar ir turime; antrasis - materialus, bet ne toks kietas, jį turint galima eiti kiaurai per sienas ir trečiaisis - eterinis, neturintis jokio svorio (dvasinė būtybė). Pereinant į "nulinę" zoną mūsų kųnai pereis į antrąją būseną, o mes įgysime naujų sugebėjimų - telepatijos ir telekinezės (persikėlimas erdvėje minties pagalba). Kadangi tuo metu išnyks elektromagnetinis laukas, - neveiks ir visi elektriniai prietaisai. O iš pradžių trumpai bus visiška tamsa (apie 36-75 valandas), po kurios ateis ryškios šviesos laikotarpis. Tai laikas, kai pagal Bibliją ir kitus raštus, akimirksniu visa taps nemirtinga."
Per savo 35-erius girdejau bent apie 3 pasaulio pabaigas, kurios turejo ivykti. Apsiciupinejau - vis dar gyvenu.... |
seip as nepastebejau kad butu kalbama apie pabaiga.. cia kaiptik minimas aukso - sviesos amzius

ir aplamai man ir nesitiki... lygiai taip pat nesitiki kaip Kolumbui nesitykejo kad kadors bus mobilieji telefai
bet klausimas kitame - kodel 2012m baigiasi Maju kalendorius?

ir dar labiau gaila kad nevaldau anglu
because cia dar idomiau aprasyta...http://www.2012.com.au/Photon_belt.html












