Ar kada pamastet apie evoliucija.. apie Darvino teorija ???
asmeniskai as niekada nesusimasciau, nesigilinau is bezdziones mes ar dievas sukure (nesu labai tikintis tuo ka baznycia sako, bet....).. kol nepapuole man dokumentinis filmukas - Darvino teorijos paneigimas... kuriame taip puikiai suvarte viska kuom iki siol labiau tykejau... kad nebuvo jokios evoliucijos ir t.t. aisku ten atsakymu kaip viskas buvo ir nera, taciau faktai kad:
1. gyvunai paprasciausia atsirado...
a) nera (kaip Darvinas teige) jokiu pereinamu rusiu.. kas irodytu gyvunu evoliucianavima
b) visi gyvunai (pvz rykliai ar vezliai.. nesvarbu) lygiai tokie patys kaip pries eile milijonu metu, tai yra neevoliucionuoja..
2. Nera irodymu kad zmogus evoliucionavo is kazkokiu bezdzioniu.. na vel nera pareinamosios grandies...

va cia mano fainazija sustreikavo.... ir posiolei kyla logiskas klausimas - IS KUR PO VELNIU VISKAS ATSIRADO ???
tame tarpe ir zmonija....

tvarius raðë: Ar kada pamastet apie evoliucija.. apie Darvino teorija ??? asmeniskai as niekada nesusimasciau, nesigilinau is bezdziones mes ar dievas sukure (nesu labai tikintis tuo ka baznycia sako, bet....).. kol nepapuole man dokumentinis filmukas - Darvino teorijos paneigimas... kuriame taip puikiai suvarte viska kuom iki siol labiau tykejau... kad nebuvo jokios evoliucijos ir t.t. aisku ten atsakymu kaip viskas buvo ir nera, taciau faktai kad: 1. gyvunai paprasciausia atsirado... a) nera (kaip Darvinas teige) jokiu pereinamu rusiu.. kas irodytu gyvunu evoliucianavima b) visi gyvunai (pvz rykliai ar vezliai.. nesvarbu) lygiai tokie patys kaip pries eile milijonu metu, tai yra neevoliucionuoja.. 2. Nera irodymu kad zmogus evoliucionavo is kazkokiu bezdzioniu.. na vel nera pareinamosios grandies... va cia mano fainazija sustreikavo.... ir posiolei kyla logiskas klausimas - IS KUR PO VELNIU VISKAS ATSIRADO ??? tame tarpe ir zmonija....

Tai ávairiø filmukø yra. Tereikia pasirinkti kuriuo tikëti. Man asmeniðkai priimtiniausia National Geography kanalo dokumentiniai filmai, kurie paneigia visas biblijas ir tikëjimus, vadovaudomasi moksliniais árodymais.
Manau, kad þmonës evoliucionavo, bet tik ne ið bezdþioniø, o ið lygiagreèios veislës. Yra labai geras dokumentinis filmas, per minëtà kanalà rodytas ir paaiðkinta kas kaip atsirado. O visi tie Adomai ir Ievos yra bobuèiø pasakos.

tvarius raðë: na neminejau jokiu Adomu ir panasiai.. man si versija ir nelabai priimtina.... bet seip tikrai nezinau kuom tyket... Labai noreciau pamatyt ta filmuka... Arba tu gal pagal filmuka atsakyk i mano pradzioje sunumeruotus teiginius kaip tai paapaskini ???

Na, tereikia þiûrëti teisingus kanalus per TV ir viskà suþinosi.
Gyvûnø, kaip ir visos gyvybës þemëje pirmtakas buvo dulkës, susidariusios per didijá sprogimà. Visiðkai nesutinku, kad gyvûnai yra tokie patys kaip ir prieð milijonus metø. Net þmonës kitaip atrodë prieð milijonus metø. Tai parodo archeologø atradimai. Ið esmës að pritariu evoliucijos terorijai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Evoliucija). Buvo ir tavo vadinamos pereinamosios grandys, ið kuriø iðsivystë ir dabartiniai þmonës. Kaip tavo manymu atsirado negrai, kinieèiai, baltieji ir kt.? Evoliucija. Rekomenduoju paþiûrëti daþniau National Geography kanalà ir viskà suvoksi.

tvarius raðë: na zmogu kolkas paliekame, nes tie skyrtumai apie kuriuos kalbi yra daugiau gyvenimo salygu ir vietos itaka... dw apie pasnekam gyvunus Mano akimis tavo linkas nieko neirodo... tai yra - jame neradau jokiu - konkreciu pavyzdziu apie pereinamas grandis.... Aplamai kiek zinau Darvinas ir visa eile jam prijaucianciu visa gyvenima kapstesi ir jieskojo tu tarpiniu gyvunu liekanu ir mano ziniomis nieko nerado... Jei nesunku - tu bakstelk pirstu (na numesk koki linka i fotkes, komentarus) i gyvunu pereinamas grandis ??? As mantau visa eile gyvunu rusiu - milijonai galutinai susiformavusiu rusiu... logiskai mastant turetu but i milijonai tarpiniu... sorry - nei viena m muziejuje ar filme as to nemaciau.. gal gali pradziai pakomentouti tai ???? p.s. tame linke kalba apie ryklius.. kurie gyvena mazdaug 350 milijonu metu.. ir mano ziniomis yra lygiai tokie patys kaip ir tada.. jei turi kitu irodymu - su mielu noru paskaitysiu p.p.s as nevaldau anglu.. LT ar RU man tinka

Siauriau: http://www.is.lt/karolina/darbai/evol.doc
Plaèiau: http://www.google.com/search?num=100&hl=lt&newwindow=1&rls=com.microsoft%3Alt&q=gyv%C5%ABnai+evoliucija&lr=

tvarius raðë: Na googleje pajieska uzsidet as ir moku (cia joks yrodymas) o tas mergaites darbas tai tik neaisku (be konkreciu irodymu ir pavyzdziu) aukstu fraziu kratinys, kuri ant ausu kabina bilekokia pigi bureja... Painus - as galvojau tu rimtesnis baxurius, tai yra uz bazara atsakai , o ne seip numeti neiaisku kokios pirmokes disertacija ... dw - jei tu esi rimtas ir nori kazka irodyt - pateik nenugincijamus pavyzdzius.. prasiau gi.. konkreciu evoliucijos pavyzdziu (nuotrauku ir panasiai) - kaip vienas gyvunas evoliucionuoja i kita ir t.t...

O að galvojau, kad tu moki naudotis Google paieðkos sistema ir man nereikës tau iðrenkinëti milijono straipsniø ir paieðkos rezultatø. Beje, tavo minëta pirmokë rëmësi literatûra (kuri nurodyta paskutiniame lape), o ne savo fantazijomis.

Ðtai tau keletas straipsniø:

Tropinëje Australijos dalyje rasta nauja krokodilø rûðis, kuri gyveno prieð maþdaug 40 milijonø metø. Ði rûðis uþpildë spragà prieðistorinës iðvaizdos krokodilø evoliucijoje, teigia mokslininkai. Dvi beveik pilnai iðsilaikiusios kaukolës ir apatinis þandikaulis, kurie priklauso Mekosuchinae grupës krokodilø rûðiai, buvo iðkasti Australijos ðiaurëje, teigia Monash universiteto mokslininkas Lucas Buchanan. Reuters naujienø agentûrai ðis mokslininkas aiðkino, kad laikotarpis prieð maþdaug 30 – 60 milijonø metø mokslininkams visai neþinomas, be ðiø radiniø ið ðio laikotarpio kol kas nëra jokiø duomenø. Mokslininkas mano, kad naujoji krokodilø rûðis gyveno triaso laikotarpio pradþioje, kurio metu ávykæ klimato pokyèiai galëjo turëti lemiamà reikðmæ ðiandieniniø krokodilø iðsivystymui. Ðiame laikotarpyje Australija ir Antarktida atsiskyrë nuo þemyno, o klimatas rytinëje Australijos dalyje tapo ðiltesnis, todël padaugëjo tropiniø miðkø, kurie yra ideali aplinka krokodilams. Lucas Buchanan teigimu, naujoji krokodilø rûðis labai panaði á ðiandieninius gëløjø vandenø krokodilus, o tai leistø manyti, kad per milijonus metø trukusià evoliucijà ðie gyvûnai pasikeitë labai nedaug. Mokslininkà stebina tai, kad krokodilai taip seniai atrado kaþkà, kad jiems tiko ir todël vëliau beveik nesikeitë. Taèiau senoviniai krokodilai turëjo aðtresnius ir lateraliai suspaustus dantis, kurie leido statmenai krimsti grobá ir papildomà þandikaulio raumená, dël kurio jø sàkandis buvo tvirtesnis, galingesnis. Lucas Buchanan teigia, kad mokslininkai tiria ir daugiau krokodilø fosilijø ir tikisi rasti daugiau trûkstamø ðiø gyvûnø evoliucijos grandþiø.

Genø inþinerijos metodø pagalba JAV mokslininkams pavyko atkurti pelës genà, kuris mutavo prieð 500 milijonø metø. Ðá genà turëjo senoviniai gyvûnai, taèiau vëliau jis iðnyko, skildamas á du genus, suvaidinusius svarbø vaidmená þinduoliø smegenø vystymuisi.
Mokslininkai mano, kad jø darbas padës labiau suprasti evoliucijos procesus ir galbût leis sukurti naujus genø terapijos metodus.
'Tai pirmas kartas, kuomet pavyko rekonstruoti senoviná genà', sakë Petr Tvrdik, vienas ið Jutos universiteto mokslininkø, rekonstravusiø genà. 'Mes árodëme, kad ið dviejø ðiuolaikiniø genø galima atgaminti tà, ið kurio jie iðsivystë prieð daugelá milijonø metø'.
Maþdaug prieð 500 milijonø metø ankstyvieji gyvûnai turëjo 13 vadinamøjø Hox genø, kuriø kiekvienas vëliau skilo á 4, virsdami 52 genø, ið kuriø vëlgi kai kurie iðnyko, ir ðiuolaikiniuose þinduoliuose iðliko tik 39 Hox genai.
Jutos universiteto mokslininkø komanda tyrinëjo du ið jø - Hoxa1 ir Hoxb1 - pirmasis svarbus embriono smegenø vystymuisi, antrasis - nervø làsteliø, atsakingø uþ veido iðraiðkas, vystymuisi.
Jie sujungë ðiø genø dalis á vienà, taip atgamindami 500 milijonø metø senumo genà Hox1. Nors jis ir nëra visiðkai tapatus savo pirmtakui, bet atlieka visiðkai tas paèias funkcijas. O tai, kad pavyko 'apgræþti' evoliucijos procesà - tikrai didelis pasiekimas, padësiantis suprasti gyvybës evoliucijà. Ðis darbas yra publikuojamas þurnale 'Developmental Cell'.
Ði pelë beveik niekuo nesiskiria nuo kitø peliø, taèiau turi prieð milijonus metø iðnykusá genà.

Tuo metu, kai dinozaurai pradëjo darytis ið tiesø dideli, maþdaug prieð 150 milijonø metø, gyveno maþas, þiurkës dydþio þinduolis, kuris mito termitais, ketvirtadiená praneðë JAV mokslininkai. Kolorado valstijoje jie rado visiðkai naujà gyvûnø rûðá, kuri, já teigimu, greièiausiai buvo panai á ðarvuoèius ir mito vabzdþiais. Taèiau Fruitafossor windscheffelia pavadintas gyvûnas, kurio fosilija ir buvo rasta, nëra susijæs su jokiu ðiandien tebegyvenanèiu þinduoliu, o tai rodo, kad skruzdëdos, ðarvuoèiai ir kiti gyvûnai, kurie iðsikasa vabzdþius, patobulino savo ypatingus sugebëjimus keletà kartø per pasaulio istorijà. Toks procesas vadinamas konvergencine evoliucija. Zhe–Xi Luo ir John Wible ið Karnegio gamtos istorijos muziejaus Pitsburge teigia, kad þinduolio galûnës ir ádubæ dantys primena tuos, kuriuos turi ðiandieniniai termitais mintantys gyvûnai (pavyzdþiui skruzdëdos ir ðarvuoèiai). Fruitafossor dantø panaðumas á ðiuolaikinius ðarvuoèius leidþia manyti, kad jis galëjo misti termitais, kitais vabzdþiais, bestuburiais ir galbût net augalais, Teigiama mokslininkø ataskaitoje. Termitai ir artimi jø giminaièiai tarakonai iðsivystë milijonais metø anksèiau nei gyveno Fruitafossor. Kaip ir skruzdëdos, ðis gyvûnas turëjo vamzdelio formos dantis, kurie leido jam ásiurbti ir praryti savo grobá beveik nekramtytà. Gyvûno keturpirðtës galûnës leidþia manyti, kad jis kasdavo þemæ. Manoma, kad ðis gyvûnas ið jûros periodo ir gyveno kartu su dideliais dinozaurais, tokiais kaip brachiozaurai, stegozaurai ir alozaurai. Naujojo gyvûno pavadinimas kilo ið Fruita, Kolorado vietovës, kurioje buvo rastas, o ¥fossor´ kilæs ið ¥galintis kasti´ (angl. fossorial). Windscheffeli pridëta Wally Windscheffel garbei, nes jis rado pirmàjá ðios rûðies gyvûnø pavyzdá.

Vandená mëgstantis þinduolis, kuris gyveno prieð 50 – 60 milijonø metø greièiausiai yra ¥trûkstamoji grandis´ tarp banginiø ir begemotø, teigiama naujoje analizëje. Biologai ginèijosi dël santykiø tarp begemotø ir banginiø beveik 200 metø. Ðios analizës duomenys gauti JAV ir Prancûzijos komandai iðtyrus skirtingø gyvûnø grupiø savybiø tyrimus. Jean – Renaud Boisserie, Michael Brunet ir fabrike Lehoreau nustatë, kad pusiau vandeniniai begemotø ir banginiø protëviai pasidalino á dvi grupes. Viena ið jø buvo banginiai, kurie vëliau paniekino þemæ, prarado kiauðinius ir tapo visiðkais vandens gyvûnais. Kiaules primenantys kitos grupës gyvûnai klestëjo virð 40 milijonø metø ir iðmirë prieð maþiau nei 2.5 milijonus metø. Jie paliko tik vienà palikuoná – begemotà. Tyrimo rezultatuose banginiai tvirtai priskiriami porakanopiø þinduoliø grupei, kuriai priklauso karvës, kiaulës, avys, antilopës, kupranugariai ir þirafos. Mokslininkai ir anksèiau manë, kad begemotai yra kiauliø pusbroliai, nes ir vieni, ir kiti gyvûnai turi vienodas krûminiø dantø briaunas. Taèiau genetinis tyrimas parodë, kad begemotai artimesni banginiø ðeimai, t.y. grupei, kuriai priklauso banginiai ir delfinai.

400,000 metø senumo masyvaus dramblio liekanos, atrastos netoli Londono, pateikë pirmøjø árodymø, kad Akmens amþiaus þmonës Didþiojoje Britanijoje medþiojo ir valgë senovinius gyvûnus.
Arcehologai taip pat teigia, kad dramblys buvo sudorotas vietoje ir þmonës valgë þalià jo mësà.
Tiesiailtis dramblys, priklausantis jau iðnykusiai veislei Palaeoloxodon antiquu, svërë apie 9 tonas, t.y. dvigubai daugiau nei ðiais laikais gyvenantys drambliai.


Dramblio liekanos buvo iðkastos 2004 metais Ebbsfleet mieste, esanèiame apie 30 kilometrø nuo rytø Londono, kai buvo statoma nauja geleþinkelio linija, vedanti á Kanalo Tunelá. Dramblys buvo rastas ant senovinio eþero kranto drauge su akmeniais árankiais, kurie, anot mokslininkø, buvo naudojami mësai pjaustyti. Þinduolis greièiausiai buvo uþmuðtas grupës medþiotojø-rinkëjø, ginkluotø medinëmis ietimis.


Tyrimui vadovavo Francis Wenban-Smith, Anglijos Southampton universiteto archeologas. Ðio tyrimo rezultatai buvo iðspausdinti naujausiame Journal of Quaternary Science numeryje.
Ðis atradimas yra pirmasis tikras árodymas, kad Anglijoje pirmykðèiai þmonës taip pat medþiojo dramblius. Tokiø árodymø anksèiau buvo rasta ir Vokietijoje bei Ispanijoje.
Atrasto dramblio liekanas atpaþino Simon Parfitt, mokslininkas ið Natural History Museum Londone. Jis teigia, kad ði miðkuose gyvenusiø tiesiailèiø drambliø rûðis Anglijoje iðnyko daugiau nei prieð 100,000 metø, paskutiniojo ledynmeèio pradþioje.

Pietø Amerikoje, Patagonijoje, surastos senovinio krokodilo, Dakosaurus andiniensis, liekanos. Ðis jûrø gyventojas buvo panaðus ir á ðiuolaikiná krokodilà, ir á Tiranozarà Rex, o jo iðvaizda neabejotinai buvo bauginanti. Padaras buvo maþdaug 4 metrø ilgio, turëjo 10 centimetrø ilgio dantis, taip pat, skirtingai nei krokodilai, pelëkus.
Jis gerokai skyrësi nuo kitø tais laikais jûrose plaukiojusiø krokodilø, kurie mito smulkesnëmis þuvimis ir moliuskais. Dakosaurus andiniensis neabejotinai buvo grobuonis, medþiojæs kur kas stambesná grobá.
Prieð 135 milijonus metø, kuomet gyveno Dakosaurus andiniensis, gyveno daug ávairiø krokodilø, taèiau nei viena jø rûðis neturëjo tokio trumpo snukio ir tiek maþai, taèiau dideliø dantø.

Amerikietis paleontologas ir egiptieèiø komanda rado patá pilniausià primityvaus banginio Basilosaurus Isis skeletà vakarø Egipto dykumoje. Philip Gingerich ið Mièigano universiteto iðkasë gerai iðsilaikiusá skeletà, kuris yra apie 40 milijonø metø senumo á pietvakarius nuo Kairo. Universiteto atstovas spaudai teigë, kad mokslininkas jauèia, kad tai pats pilniausias skeletas – nuo galvos iki uodegos. Skeltas yra 50 pëdø ilgio ir jis gali padëti nustatyti, kur yra daug fosilijomis virtusiø banginiø ir kitø senoviniø jûros gyvûnø palaikø, ir kaip plaukë dabar jau iðnykæs gyvûnas. Basilosaurus Isis yra vienas ið primityviø banginiø, kurie kilo ið þemës þinduoliø, o vëliau iðsivystë á dvi ðiuolaikiniø banginiø rûðis. Jie primena didþiules jûros gyvates ir paleontologai ið pradþiø manë, kad tai reptilijos. Ðiuolaikiniai banginiai plaukia judindami uodegos pelekà aukðtyn ir þemyn, o þuvys plaukia sukeldamos ðoniná bangavimà. Tyrëjø komanda dabar mëgins iðsiaiðkinti, kaip rastas banginis gyveno ir plaukiojo, kodël ðiø gyvûnø taip daug vakarø Egipto dykumoje. Praneðime spaudai teigiama, kad skeletas keliaus á Mièiganà, kur bus padaryta jo kopija, o pats skeletas paruoðtas saugojimui ir gràþintas á Egiptà, kur bus eksponuojamas. Ðioje vakarø Egipto dykumoje labai daug fosilijø, kurios liko smëlio akmenyse, kurie anksèiau sudarë jûros dugnà. Fosilijos priklauso 5 banginiø rûðims, 3 jûros karviø rûðims, 2 krokodilø rûðims, keletui vëþliø rûðiø, daugybei rykliø ir kauliniø þuvø. Ðios dykumos teritorija – saugoma zona, kuri turëtø tapti nacionaliniu parku vykdant bendrà Italijos – Egipto programà. Ði vietà taip pat priskirta ¥UNESCO´ paveldo vietoms dël savo natûralaus groþio ir svarbos mokslui.

Informacija paimta ið http://ml.lms.lt svetainës. Po kiekvienu straipsniu nurodytas ðaltinis, kai kur ir nuotraukos yra.

o kà mes galime pasakyti apie ðiukðlinimo ir visokio kitokio terðimo evoliucijà? kokio senumo ðita evoliucija? 200 metø? labai greita, aha? ......ir mes viskà apie jà þinom, neádomu........bet daug svarbiau......

......ir visai nereikðmingos tos senos evoliucijos........filosofai jûs brangiausieji