Rasau muzika grupems,popchorams ir t.t.Gal ka nors sudominsiu?

idomu, nes as kuriu dainas...

as taip pat kuriu

as irgi kuriu

Žinot, nors aš čia balta varna, bet mano nuostabiausias ir mėgiamiausias orkestras yra olando André Rieu orkestras, pavadintas Johann Strauss'o vardu. Su jo klasikinės ir lengvosios muzikos išdaigomis bei sąmoju ir švietėjiška veikla koncerto metu gyvenimas vakarui, dienai, savaitei tampa kitoks, nes pasijunti laimingas ir užmiršti visus nemalonumus ir gyvenimo nesėkmes. Ir dar patarimas: eiti į jo koncertus geriau dviese. Grįžes po koncerto kitą savaitę gali lengvai užsiimti ir kitokia kūryba. Nuoširdžiai pavydžiu tiems, kas bus jo koncerte penktadienį Paryžiuje. Muzikos dėka juk esam amžinai jauni.

lelis rašė: Žinot, nors aš čia balta varna, bet mano nuostabiausias ir mėgiamiausias orkestras yra olando André Rieu orkestras, pavadintas Johann Strauss'o vardu. Su jo klasikinės ir lengvosios muzikos išdaigomis bei sąmoju ir švietėjiška veikla koncerto metu gyvenimas vakarui, dienai, savaitei tampa kitoks, nes pasijunti laimingas ir užmiršti visus nemalonumus ir gyvenimo nesėkmes. Ir dar patarimas: eiti į jo koncertus geriau dviese. Grįžes po koncerto kitą savaitę gali lengvai užsiimti ir kitokia kūryba. Nuoširdžiai pavydžiu tiems, kas bus jo koncerte penktadienį Paryžiuje. Muzikos dėka juk esam amžinai jauni.

ne ten pataikei, tai buk savo vietoj. Arba bent sedek tyliai skaitydamas, o ne sapaliodamas bile ka. Nejaugi maza temu tustiems postringavimams?

"...ne ten pataikei, tai buk savo vietoj. Arba bent sedek tyliai skaitydamas, o ne sapaliodamas bile ka. Nejaugi maza temu tustiems postringavimams?" - oho, kaip pasakyta! Teks sėdėti tyliai ir ramiai skaityti. Gal ir geras patarimas? Manau, aš juo pasinaudosiu, nes įkalei neblogą mintį, ačiū. Nors nuojautą ir negerą sukėlei, bet nemanau, kad mes visi išpažįstame mazochizmą kaip nacionalinę vertybę. Kokie išsireiškimai: būk savo vietoj, patylėk, sapalionės, tuštybė, ne ten pataikei. Juk tai skirta žmogui išgąsdinti ir destabilizuoti jo mintis, kad bijotų būti laisvu.

laisvė - utopija. Jos žmogus neturi. O jei į pageidavimus ir pastabas sureaguosi - būsiu patenkinta, kad padėjau tau susigaudyti.

Mielas žmogau, laisvė nėra utopija. Utopija yra, tarkim, Rusijos vidinis pastovus tradicinis noras, kaip palikimas carų ir sekretorių bei prezidentų, valdyti ir engti pasaulį iš vieno centro, kai toks bendras centras jau yra. Dėl laisvės pralieta labai daug kraujo ir dar daugiau bus pralieta ateity. Laisvė nėra tik sau laisvė, nėra savivalė. Laisvė negali egzistuoti be atsakomybės. Jei atsakomybė pradingsta ar labai sušlubuoja, kaip dabar, tai tokia laisvė išsigimsta ir žmonės tampa nelaisvi - tampa vėl vergais savo laisva valia, savo kvailumo, neišsilavinimo, savo nesąmoningumo ar perdėto egoizmo, svanaudiškumo dėka, tik jau naujoje epochoje ir prie kitų sąlygų. Nereikia šios sąvokos suprasti tiesmūkiškai. Nėra, nebuvo ir niekada nebus absoliučios laisvės, kaip ir Nepriklausomybės, kaip ir lygiavos. Lygybė įstatymui, pareigoms, gyvybinėms ir kitokioms visuomeninėms bei psichofiziologinėms funkcijoms nėra lygiava. Turėjimas pareigų ir priklausymas nuo savo poreikių, biopsichofiziologijos, visuomenės, civilizacijos, Visatos nėra nelaisvė. Mes dalinamės priklausomybe su kitais žmonėmis, tauta, tautomis, sąjungomis, civilizacija, kad būtume laisvi. Vėl pyksit, kad daug parašiau. Bet kai mano rašinėjimo laikas eina į pabaigą, manau, pakentėsit.