Sugebėjimo savarankiškai gyventi.

painus rašė: Sugebėjimo savarankiškai gyventi.

pritariu

manau, kad labai truksta demesio...juk mes kalam babkes, o vaikai laukia eiles, kad butu galima pasidalinti ispudziais, ivykiais susikaupusiais per diena, o mes ka...? daznai sakom:" nelisk i akis, palauk..." tai juk didina atstuma, is cia ir noras meluoti...tokiu budu atkreipiant i save demesi

O gal labiausiai truksta pasitikejimo is abieju pusiu, jai tevas ar motina bus ne tik tevai bet ir draugai, jai dalinsites su jais savo jausmais, isgyvenimai, tarp jusu bus tikras risys, tai ir tevai jus supras ir suteiks taip siekiamos laisves.

ar ne per anksti vaikams savas bedas krauti, juk ne visada vien linksmybemis gyvenimas seimoj gristas?

As kalbu tik apie pasitikejima vienu kitais, jai tu pasitiki savo vaiku tai ir gali suteikti jam daugiau laisves.

gal, bet nevisai su tuom sutinku...

Kodel?
Jai vaikas sako as nakvosiu pas draugus ir tu juo tiki, nes nei jis taves nei tu jo nesi nuvilusi, yra pasitikejimas tai kodel ne?

ta jau, kai mano pana pradejo meluot iskart supratau, kad vis tik reikia sugebet laikyt svelniai, bet ant pavadelio...

As nesakau, kad reikia suteikti visiska laisve, net ir suauges zmogus jos neturi, yra laisves ir yra pareigos, yra atsakomybe, bet apie tai ir reikia kalbetis su vaikais?