 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Diskusijos > Jis + Ji = JIE > savizudybe-ISTEISINAM AR SMERKIAM???
Pasisakymai: 127, puslapis 1 iš 13
Autorius
Pasisakymas
savizudybe-ISTEISINAM AR SMERKIAM???
Sakyčiau smerkiam ,bet kokią teisę aš turiu kažką smerkti ....jokios.Šiaip tai neišeitis ,nors juk niekas nežinom ką tuo momentu žmogus galvoja .Apskritai tai neturiu nuomonės .Manau sugebėčiau pajusti ir suprasti jei kam nors iš mano artimūjų šautų tokia mintis į galvą.
taip mes turim teise smerkt.tu iseini is gyvenimo ir tu laisvas,galbut ir laimingas...bet koks skausmas paliktas tavo seimai,draugam...ir su juo reik jiems gyvent visa amzinybe!!!va cia tai smerktinas dalykas!!!prisipazinsiu as ir buvau patekus i tokia padeti,kad svajone buvo tik viena-pabegti is sito susikto gyvenimo..suteikti sau sparnus ir is skristi i beribi dangu..amziams..taciau dabar noriu gyvent!!!noriu juoktis,dziaugtis,mylet,svajot,netgi noriu verk..asaros man atgaivina siela..tik gaila kad man padejo tik vaistai,kurie po truputi sugrazina mane i gyvenima.
Ne vieną kartą buvau ant ribos..............bet ,kad atimt sau gyvybę turi prarast sveiką nuovoką ir velniai rautų myliu gyvenimą ne tik gerą ,bet ir blogą ir niekada negalėčiau padaryti nieko kas įskaudintų artimuosius ,tai jau būtų savanaudiškumas daugiau gal.
bet juk tuo momentu negalvoji apie kitus?!juk tada visvien ka jaus kiti!mintyse tik tu vienas ir tamsus ir tuscias gyvenimas!!tokiomis akimirkomis ir mintimis pasiduodi viskam,negalvodamas apie pasekmes??!!!!!!
bet juk tuo momentu negalvoji apie kitus?!juk tada visvien ka jaus kiti!mintyse tik tu vienas ir tamsus ir tuscias gyvenimas!!tokiomis akimirkomis ir mintimis pasiduodi viskam,negalvodamas apie pasekmes??!!!!!! |
Ne brangioji ,klysti tuo metu pagalvojau apie mamą ir ką jei teks išgyventi.
visgi dristu papriestaraut..bent jau as tuo momentu kai nusprendziau iseit,negalvojau apie nieka isskyrus savo vaikeli...
visgi dristu papriestaraut..bent jau as tuo momentu kai nusprendziau iseit,negalvojau apie nieka isskyrus savo vaikeli... |
Taigi galvojai ne apie nieką o apie vaikelį ,savo vaikelį .Sveika sugrįžus gyventi ir džiaugtis ,mylėti ir gal net liūdėti ir linkiu nebūti egoistei ir žinoti ,kad visada yra kam esi reikalinga ,kas myli ir net jei pasijaustum pati vienišiausia pasaulyje suprasti ,kad tai laikina.
nei smerkti,nei teisinti.o tik bet kokiom priemonem stengtis padeti.bet zmogus ir pats turi jieskot pagalbos.dazniausia ja randa ten,kur net nesitikejo.as jau buvau ten,mane sugrazino.prisimenu,kaip sesute,kuria pamaciau,kai atmerkiau akis pasake-geriau jau as tavo motinos vietoj tave ant gero kuolo pasodinciau,kvaisa,nei tokia jauna laidotu.irgi negalvojau apie nieka-tik apie tai,kad ten nebus nei skausmo,nei pykcio,nei salcio...man baisu,kad iseina jauni,protingi zmones ir palieka savo artimiesiems toki baisu skausma.juk artimieji tikrai save kaltins,kad nepamate,nepadejo...
Čia tas pats, kad klaustumei: išteisini gėjus ar smerki juos? Nei aš išteisinu, nei smerkiu. Man jie nemaišo. Jei jie to nori - tegul žudosi. Žmonės įprastai žudosi dėl nepakeliamos gyvenimo naštos ar tiesiog dėl susiklosčiusių problemų, kurios jam atrodo nepataisomos.
gaila,bet tuo metu jie kitos iseities nemato...bet taip pasakyt,kad "tegu sau"as nenoriu ir negaliu 
